VILNIUS, sausio 1 — Sputnik. Australijos mokslininkai nustatė, kad koronavirusu prasirgę žmonės išsaugo ligos sukėlėjo imuninę atmintį aštuonis mėnesius po užsikrėtimo, sakoma pranešime spaudai Monašo universiteto svetainėje, praneša RIA Novosti.
"Tyrimas pateikia tvirtų įrodymų, kad vakcinos nuo SARS-CoV-2 viruso veikia ilgesnį laiką", — sakoma dokumente.
Anksčiau daugelis tyrimų parodė, kad pirmieji antikūnai prieš koronavirusą išnyksta po kelių mėnesių, o tai sukėlė susirūpinimą dėl vakcinų efektyvumo.
Tyrimą atliko mokslininkų komanda iš Australijos Monašo universiteto Imunologijos ir patologijos katedros ir "Alfred Research Alliance", kuriai priklauso Monašo universitetas, Alfredo ligoninė ir Burnet institutas. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale "Science Immunology".
Mokslininkai nustatė, kad specialios imuninės B ląstelės išlaiko viruso atmintį ir, patogenui vėl patekus į organizmą, greitai sukelia apsauginių antikūnų gamybą. Tyrėjai ištyrė 25 COVID-19 pacientų grupę ir surinko 36 kraujo mėginius nuo 4 iki 242 dienos po infekcijos. Kaip ir atliekant kitus panašius tyrimus, antikūnai prieš virusą pradėjo gamintis praėjus 20 dienų nuo užsikrėtimo.
Visiems pacientams išliko imuninės atminties B ląstelės, kurios atpažino vieną iš dviejų SARS-CoV-2 viruso komponentų — smaigalio baltymą ir nukleokapsido baltymą. Šios specifinės B atminties ląstelės stabiliai laikėsi 8 mėnesius po infekcijos.
"Šie rezultatai yra svarbūs, nes jie neabejotinai parodo, kad pacientai, užsikrėtę COVID-19 virusu, iš tikrųjų yra apsaugoti nuo viruso ir ligų", — sakė Menno van Zelmas, Monašo universiteto docentas. Anot jo, tai paaiškina mažą tikros pakartotinės infekcijos pavyzdžių tarp milijonų žmonių visame pasaulyje, kuriems diagnozuotas koronavirusas, skaičių. Nauji tyrimai teikia vilties, kad sukurtos vakcinos užtikrins ilgalaikę apsaugą.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Prancūzijos laikraščio "Le Figaro" skaitytojai pasidžiaugė pranešimais, kad Rusijos tiesioginių investicijų fondas kreipėsi dėl vakcinos "Sputnik V" registravimo Europos Sąjungoje.
Vienas iš skaitytojų pažymėjo, kad Rusija jau turi ne vieną, o dvi vakcinas: "Sputnik V" ir "EpivacCorona", ir pastaroji yra trečioje bandymų fazėje, o "Pfizer" ją užbaigs tik 2022 metais.
"Kokie išankstiniai nusistatymai! Rusijoje yra daug puikių mokslininkų įvairiose srityse. Iki šiol astronomus į TKS nugabeno tik rusai. Tai tapo įprastu reiškiniu", — pažymėjo vienas komentatorius.
"Įdomu pamatyti šios vakcinos apžvalgą, atrodo, kad tai daroma pagal visas taisykles. Bravo, Rusija!" — parašė kitas.
Kitas skaitytojas teigė, kad atsisakius registruoti Rusijos vakciną Europos Sąjungoje, galima kalbėti apie politinius slaptus motyvus:
"Jūs nieko nežinote apie Rusijos mokslinius tyrimus, bet jau nepasitikite jais. Skiepijimas nuo raupų Rusijoje prasidėjo 30 metų anksčiau nei JAV. Būtų sąžiningiau pripažinti, kad čia politinis klausimas".
"Jie draudžia mums pirkti rusiškas dujas, kad galėtų pardavinėti skalūnų. Baidenas priims sprendimą Europos Sąjungai", — rašė vartotojas.
Be to, skaitytojai pastebėjo, kad Europoje trūksta vakcinos nuo COVID-19, todėl, jų nuomone, būtina registruoti "Sputnik V".
"Sputnik V" yra pirmasis pasaulyje registruotas preparatas, skirtas COVID-19 profilaktikai. Jis buvo sukurtas Gamalėjaus centre bendradarbiaujant su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. Sudėtyje yra adenovirusas, kuris nesugeba daugintis, ir koronaviruso fragmentas. Vakcina skiriama du kartus su 21 dienos pertrauka. Tyrimai parodė preparato veiksmingumą ir saugumą. Masinė vakcinacija "Sputnik V" Rusijoje prasidėjo gruodžio mėnesį.
Europos vaistų agentūra gruodžio pabaigoje patvirtino pirmąją vakciną, pagamintą Amerikos farmacijos milžinės "Pfizer" ir Vokietijos startuolio "BioNTech". Sausio mėnesį buvo užregistruotas antrasis preparatas, kurį sukūrė "Moderna". "AstraZeneca" vakcina, sukurta bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, šiuo metu laukia patvirtinimo.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Serbų režisierius ir muzikantas Emiras Kusturica RIA Novosti sakė, kad planuoja nuo koronaviruso paskiepyti rusiška "Sputnik V" vakcina.
Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič anksčiau sakė, kad artimiausiu metu Serbija tikisi 500 000 "Sputnik V" vakcinos dozių. Pirmoji 2,4 tūkst. dozių partija buvo pristatyta iš Rusijos Federacijos į Belgradą 2020 metų gruodžio 30 dieną. Šiuo metu vaistui suteikiamas nuolatinis leidimas naudoti jį šalyje.
"Noriu pasiskiepyti "Sputnik V" vakcina, nes manau, kad tai geriausia vakcina. Ji pagrįsta tuo pačiu, kaip ir kitos vakcinos, kurias gaudavome būdami maži. Manau, kad tai yra geriausia", — cituojamas Kusturica.
Šiandien pranešta, kad Vengrijos nacionalinis farmakologijos ir mitybos institutas užregistravo Rusijos koronaviruso "Sputnik V" vakciną.
Vengrija tapo pirmąja ES valstybe, oficialiai leidusia savo teritorijoje naudoti "Sputnik V" vakciną. Vakcina buvo užregistruota Vengrijoje kaip leidimo naudoti skubos tvarka dalis, pagrįsta Rusijos "Sputnik V" klinikinių tyrimų duomenimis ir Vengrijos ekspertų atliktu išsamiu vaisto įvertinimu.
Šią savaitę Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF) kreipėsi dėl "Sputnik V" vakcinos registravimo Europos Sąjungoje. RTIF pateikė paraišką užregistruoti vakciną ir tikisi, kad laipsniškas ekspertizės procesas prasidės vasarį. Europos vaistų agentūros sprendimas suteikti "Sputnik V" registraciją bus priimtas atlikus keletą ekspertų apžvalgų.
Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".
Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis poveikis.
Antroji tarpinė "Sputnik V" vakcinos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė 91,4 proc. veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos veiksmingumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršijo 95 proc.
Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 343 dienos.
2021 metų sausio 22 dieną saulė saulė teka 08:27, leidžiasi 16:35, dienos ilgis — 8 val. 08 min.
Savo vardadienį šiandien švenčia Anastazas, Gaudentas, Vincentas, Aušrius, Skaistė, Džiugas, Vincas.
1260 metais prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas.
1902 metais gimė Lietuvos operos solistė ir kamerinio liaudies dainų atlikimo puoselėtoja Vincė Jonuškaitė-Zaunienė-Leskaitienė. Mirė 1997 m.
1921 metais Kaune įsteigtas Karo muziejus.
1922 metais įsteigtas Klaipėdos muziejus.
1951 metais gimė poetas Kornelijus Platelis. 2014 — būdamas 88 metų mirė žinomas vitražistas Kazys Morkūnas.
1528 metais Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Romos katalikų valdovui Karoliui V.
1561 metais gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Bakonas.
1775 metais gimė prancūzų fizikas ir matematikas, elektrodinamikos pradininkas Andrė Mari Amperas.
1788 metais gimė anglų poetas lordas Džordžas Gordonas Baironas.
1811 metais Napoleonas Bonapartas galutinai susipyko su Rusijos caru Aleksandru.
1840 metais pirmieji britų kolonistai išsilaipino Naujojoje Zelandijoje.
1901 metais valdžiusi šalį 63-ejus metus, mirė Anglijos karalienė Viktorija.
1995 metais sulaukusi 104 metų amžiaus, mirė Amerikos prezidento Džono Kenedžio mama Rouz Fitžerald Kenedi.
1997 metais Europos Komisija pareiškė, jog Europos Sąjunga greičiausiai nepriims naujų narių iki 2002 metų.
2007 metais būdamas 94 metų mirė katalikų kunigas ir vienas labiausiai Prancūzijoje gerbtų žmonių tėvas Pjeras, kuris išsižadėjo turtų, kad padėtų skurstantiesiems.
2011 metais Japonijos raketa su daugiau kaip 5 t kroviniu išskrido į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS).
2011 metais Honkonge vykusiame aukcione už 5,6 mln. JAV dolerių (14,3 mln. litų) buvo parduota vyno kolekcija, kurią per gyvenimą surinko garsusis britų kompozitorius Endrius Loidas Veberis.