VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Profesorius Žanas-Žakas Mujembė-Tamšumas (Jean-Jacques Muyembe-Tamfum) įspėjo apie galimą naujų mirtinų ligų atsiradimą. Apie tai jis papasakojo interviu "CNN" kanalui.
Mujembė-Tamšumas 1976 metais padėjo aptikti Ebolos virusą, paėmęs pirmuosius kraujo mėginius iš šios ligos aukų.
Mokslininko teigimu, grėsmė kyla dėl miškų kirtimo, dėl kurio padidėja žmonių kontaktų su įvairių ligų sukėlėjais skaičius. Tai, mokslininko teigimu, ateityje gali sukelti "didelę pandemiją".
Specialistas neatmetė infekcijos, kuri plis COVID-19 greičiu ir sukels Ebolos masto mirštamumą, atsiradimo.
"Mes gyvename pasaulyje, kuriame atsiras naujų ligų sukėlėjų. Ir tai kelia grėsmę žmonijai", — apibendrino specialistas.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Laikinai einantis JAV gynybos ministro pareigas Kristoferis Mileris prieš pat atsistatydinimą penktosios kartos naikintuvą F-35 pavadino "gabalu...", pranešama Pentagono svetainėje, praneša RIA Novosti.
Renginio metu Mileris papasakojo apie savo pokalbį su amerikiečių pilotu. Pentagono vadovas paklausė, kokiu lėktuvu skraido pilotas, šis atsakė, kad su F-35.
"Aš toks: tai gabalas... Ir jis ... nusijuokė, aš pasakiau: "Ne, rimtai, papasakokite man apie jį", — sakė Mileris. Tačiau jis pridūrė, kad pilotas pavadino F-35 "neįtikėtinu lėktuvu".
"Manau, kad mes sukūrėme monstrą, bet jūs tai jau žinote", — sakė Pentagono vadovas.
Milerį į šias pareigas paskyrė tuometis prezidentas Donaldas Trampas 2020 metų lapkričio 9 dieną ir jis atsistatydino atvykus naujajai JAV administracijai.
Anksčiau "Bloomberg", remdamasi Pentagono bandymų skyriumi, pranešė, kad F-35 turi 871 defektą, kuris pakerta jo pasirengimą kovai. Pasak agentūros, trūkumai yra susiję su orlaivio programine ir technine įranga, dešimt iš jų yra potencialiai rimtos pirmosios kategorijos problemos: tai yra kritiniai defektai, galintys pakenkti pilotų saugumui ir sumažinti karinių operacijų efektyvumą.
F-35 — penktosios kartos naikintuvas, kuris, be JAV, aptarnauja daugybę savo sąjungininkų (nedaug). "Lockheed Martin F-35 Lightning II" programa jau kainavo apie 1,5 trln. USD — tai brangiausia ginklų programa istorijoje.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. "Google" pagrasino išjungti interneto paiešką Australijoje, kurios valdžia planuoja priimti įstatymus, kurie netinka įmonei, rašo "Sydney Morning Herald".
Australijos žiniasklaida kaltina "Google" ir "Facebook" uždirbant pelną jo sąskaita.
Australija rengia teisės aktus, kuriuose reikalaujama, kad technologijų gigantai derėtųsi su vietos leidėjais ir transliuotojais dėl turinio mokesčių. Jei nebus susitarta, kainą nustatys valstybės paskirtas arbitras.
"Išnagrinėję teisės aktus turime padaryti išvadą, kad nematome būdo, kaip šiuo atveju galėtume toliau teikti savo paslaugas Australijoje", — per klausymą Australijos Senate sakė Mel Silva, didžiausios pasaulyje interneto paieškos sistemos "Google" regioninis direktorė.
Australijos vyriausybės praėjusią vasarą pasiūlytas įstatymo projektas šiuo metu svarstomas šalies Senate. Priėmus šį įstatymą technologinės kompanijos (pirmame kodekso įgyvendinimo etape tai bus tik "Google" ir "Facebook") privalės mokėti Australijos žiniasklaidos priemonėms už naujienų turinio paskelbimą savo platformose.
"Tai nėra grėsmė, tai yra realybė", — pridūrė ji.
Pasak direktorės, įstatymo aktas susideda iš to, kad "Google" turės mokėti atskiroms žiniasklaidos priemonėms už nuorodas į jų naujienas paieškos rezultatuose ir jų kaupikliuose. Silva tai pavadino "slidžiu šlaitu", kuris sunaikins esamus paieškos sistemų verslo modelius.
Tuo pat metu korporacija siūlo alternatyvų šios problemos sprendimą: sudaryti sutartį su Australijos žiniasklaida remiantis "Google News Showcase" paslauga, apimančia mokėjimus už naujienų turinį. Bendrovė ketina per trejus metus investuoti 1,3 mlrd. JAV dolerių į problemos sprendimą.
Savo ruožtu ministras pirmininkas Skotas Morisonas pareiškė, kad vyriausybė neatsakys į grasinimus.
Facebook atstovas taip pat paskelbė galimybę blokuoti Australijos socialinio tinklo naujienų skiltį.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.
Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis.
"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.
Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan.
"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.
"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė.
Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas).
Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.
Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.