Donaldas Trampas

Ekspertų manymu, Trampui gali būti atimta teisė kandidatuoti į prezidento postą

(atnaujinta 13:18 2021.01.11)
Visi ekspertai sutinka, kad demokratų siūlymas pasinaudoti 25-ąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri apima pareigų perdavimą viceprezidentui dėl dabartinio valstybės vadovo nesugebėjimo atlikti savo pareigų, yra bergždžias

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Vargu ar demokratai pasieks apkaltą JAV prezidentui Donaldui Trampui, tačiau jie gali atimti iš jo teisę ateityje eiti šias pareigas, kas uždarys kelią į antrą kadenciją 2024 metais, tačiau tada į sceną turės patekti kažkas iš jo vidinio rato, sako JAV ekspertai, su kuriais kalbėjosi RIA Novosti.

Tikimasi, kad apkaltos straipsniai pirmadienį bus svarstomi Atstovų rūmuose. Anksčiau paskelbtame dokumento projekte buvo kalbama apie "maišto kurstymą".

Protestai kelia pasipiktinimą
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Visi ekspertai sutinka, kad demokratų siūlymas pasinaudoti 25-ąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri apima pareigų perdavimą viceprezidentui dėl dabartinio valstybės vadovo nesugebėjimo atlikti savo pareigų, yra bergždžias.

"Manau, kad šansai yra nedideli. Pašalinimui reikės (šio) palaikymo iš viceprezidento (Mike'o) Pence'o ir daugumos kabineto. Nors lojalumas prezidentui Trampui sumažėjo, tie, kurie dabar nori nuo jo atsiriboti, dažniau atsistatydina nei balsuoja už pašalinimą", — sakė RIA Novosti politikos mokslų profesorius Notre Dame universitete Patrikas Deninas (Patrick Deneen).

Net jei staiga Pensas ir Vyriausybės nariai priims tokį sprendimą, prezidentas gali jį užginčyti laišku Kongresui. Tada užtruks iki keturių dienų, kol atsakys viceprezidentas ir Vyriausybė, o tada parems du trečdaliai Kongreso. To realumą ekspertas vertina kaip mažai tikėtiną.

Bufalo universiteto politikos mokslų profesorius Džeimsas Kempbelas (James Campbell) taip pat mano, kad 25-osios pataisos sėkmė yra labai mažai tikėtina.

"Įtariu, kad dauguma valdžios atstovų netiki, jog Trampas kurstė riaušininkus", — sakė jis.

Trampas paragino protestuoti prieš tai, ką daugelis laiko rinkimų pažeidimais ar sukčiavimu, sakė jis.

Kornelio universiteto viešojo administravimo profesorius Ričardas Benselis (Richard Bensel) iniciatyvos sėkmės galimybes laiko lygioms nuliui.

"Tiesiog nėra laiko pereiti visų etapų, net jei nori viceprezidento posto. Bet jis to nenori", — aiškino agentūros pašnekovas.

Neįmanoma apkalta

Antrasis variantas, kurį rimtai svarsto demokratai, yra apkaltos paskelbimas.

Pasak Benselio, Trampo veiksmai neabejotinai nusipelno apkaltos, tačiau kyla klausimas, ar tai pagrįsta. Jis priminė, kad net jei demokratai tai perduos per Atstovų rūmus, kur jie turi daugumą, Senatas neturės laiko svarstyti šio klausimo. Aukštieji rūmai grįš į darbą tik sausio 19 dieną, o kito valstybės vadovo inauguracija įvyks kitą dieną.

Priežastis, dėl kurių demokratai vis dar reikalauja pradėti apkaltos procedūrą, ekspertai įvardijo kitaip.

"Jiems teisinga laikytis prezidento Trampo veiksmų pozicijos, net jei Senatas negali veikti", — sakė Benselis.

Daugumai demokratų tai yra išimtinai principo klausimas, sakė ekspertas.

"Demokratai tai padarys, nes nekenčia prezidento Trampo ir visko, už ką jis pasisako. Manau, kad jie tiki, jog tai sugėdins jį ir pakenks jo reputacijai tarp nepriklausomų politikų ir marginalizuotų respublikonų", — sakė Kempbelas.

Tačiau apkalta, kaip ir 25-osios pataisos įgyvendinimas, vargu ar bus įmanoma nepasibaigus Trampo kadencijai, sakė Deninas, net jei demokratai greitai perduos apkaltos straipsnius per Žemuosius rūmus.

"Tada Senatas <...> turės išbandyti prezidentą. Ir Konstitucijoje reikalaujama, kad du trečdaliai senatorių balsuotų, jog prezidentas būtų nuteistas ir nušalintas. Labai mažai tikėtina, kad tai bus padaryta per likusias prezidento kadencijos dienas", — aiškino jis.

Jei ne apkaltos, tai ekskomunikacijos

Tačiau pagrindinis politinis motyvas gali būti antrojo balsavimo Senate tikimybė šiuo klausimu, pažymėjo Deninas.

"Tai (balsavimas) gali uždrausti Donaldui Trampui ateityje eiti politines pareigas. Ankstesni precedentai rodo, kad tada tai gali būti padaryta paprasta balsų dauguma, net jei Senatas neteiks prezidentui nuosprendžio (nušalinti). Kyla klausimas, ar šis procesas gali būti tęsiamas po to, kai prezidentas paliks savo postą (to dar niekada nebuvo)", — sakė ekspertas.

Jo nuomone, tai bus sprendžiama teismuose.

"Antrinė, bet svarbi politinė priežastis yra priversti respublikonus viešai pareikšti savo poziciją dėl prezidento veiksmų. Balsai prieš apkaltą ar nuosprendį greičiausiai bus naudojami prieš Kongreso narius būsimuose rinkimuose", — pridūrė šaltinis.

Trampo kadencija 2024 metais — klausimas

Pasak Denino, jei Kongresas negali uždrausti Trampui eiti rinkimų pareigų, jis gali dalyvauti kituose prezidento rinkimuose, tačiau tam nėra jokių garantijų.

"Įtariu, kad tada jis bus labiau suinteresuotas atlikti "lėlininko" vaidmenį Respublikonų partijoje. Jam bus 78 metai, ir aš tikiuosi, kad jis vis tiek bus daugelio tyrimų centre ir greičiausiai užginčys baudžiamuosius kaltinimus ar net bus nuteistas pagal juos.... Tikimybė, kad jis dalyvaus rinkimuose, vis dar yra, tačiau manau, kad greičiausiai 2024 metų rinkimuose pamatysime dar vieną Trampą", — aiškino ekspertas.

Kempbelui buvo sunku nuspėti Trampo dalyvavimą kituose rinkimuose, kadangi jie vis dar per toli.

"Vienintelis dalykas, kurį galima pasakyti užtikrintai, yra tai, kad prezidentas Trampas turi daug amerikiečių, kurie jį dievina ir palaikytų jo kandidatūrą viltingai laisvuose ir sąžininguose 2024 metų rinkimuose. Jei ne asmeniškai Trampas, tai kandidatas tikriausiai bus jo sąjungininkas, o ne (senatorius) Romnis, sąjungininkas iš kairio partijos sparno", — sakė jis.

Prezidento rinkimai vyko Jungtinėse Valstijose lapkričio 3 d., o pergalę iškovojo buvęs viceprezidentas Džo Baidenas.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lietuva tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su Baideno administracija
Rusijos senatorius sureagavo į Trampo "Twitter" paskyros blokavimą
Džo Baidenas

Ekspertas: Baidenas derėsis su Rusija stipriosios pozicijos

(atnaujinta 09:18 2021.01.21)
Sausio 20 dieną Baidenas davė priesaiką ir pradėjo eiti JAV prezidento pareigas. Inauguraciniame pranešime jis paskelbė, kad Amerika atkurs aljansus ir vėl susisieks su pasauliu. Pasak jo, JAV bus tvirta ir patikima partnerė taikos ir saugumo srityje

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas elgsis tradiciškai ir derėsis su Rusija iš stipriosios pozicijos, rašo Agvanas Mikaelianas, tarptautinio audito ir konsultacijų tinklo "FinExpertiza" valdybos narys, praneša RIA Novosti.

Sausio 20 dieną Baidenas davė priesaiką ir pradėjo eiti JAV prezidento pareigas. Inauguraciniame pranešime jis paskelbė, kad Amerika atkurs aljansus ir vėl susisieks su pasauliu. Pasak jo, JAV bus tvirta ir patikima partnerė taikos ir saugumo srityje.

"Baidenas paskelbė ketinantis užmegzti partnerystę tarp JAV ir pasaulio, tačiau Amerika, pagal jo viziją, turėtų veikti iš lyderio pozicijos... Manau, kad naujasis JAV prezidentas veiks tradiciniu demokratiniu būdu ir derėsis su Rusija iš stiprios pozicijos. Rusija nebus pasirengusi tokiems susitarimams", — sakė jis.

Pasak jo, pastarieji 10 metų parodė, kad Rusija ir JAV vargu ar sugebės pasiekti tarpusavio supratimą.

Demokratas, buvęs viceprezidentas Džo Baidenas tapo 46-uoju JAV prezidentu. Jis laimėjo prezidento rinkimus lapkritį: Baidenas aplenkė į antrą kadenciją nesėkmingai kandidatavusį respublikoną Donaldą Trampą. Pats Trampas atsisakė dalyvauti Baideno inauguracijoje.

Po Baideno inauguracijos Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tikisi, jog naujoji JAV administracija užims konstruktyvesnę poziciją palaikydama dialogą su Rusija.

Tegai:
JAV, Rusija, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Donaldas ir Melanija Tramp paliko Baltuosius rūmus
Baideno dukra pasiskundė nesvetingu Melanijos Tramp elgesiu
Džo Baidenas

Baidenas išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui dėl JAV grįžimo į PSO

(atnaujinta 09:02 2021.01.21)
JAV pareiškia ketinanti visapusiškai dalyvauti kovoje su tokiomis grėsmėmis ir plėtoti pasaulio sveikatą, taip pat atlikti pasaulio lyderio vaidmenį šiuo klausimu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Antonijui Guteresui dėl JAV grąžinimo į Pasaulio sveikatos organizaciją, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Baltuosius rūmus.

"Šiuo laišku Jungtinių Valstijų vyriausybė atsiima 2020 metų liepos 6 dienos laišką, kuriame teigiama, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė ketina pasitraukti iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuo 2021 metų liepos 6 dienos. JAV ketina likti Pasaulio sveikatos organizacijos nare", — teigiama jo laiške.

Baidenas pabrėžė pagrindinį PSO vaidmenį pasaulio kovoje su koronaviruso pandemija ir kitomis grėsmėmis pasaulio sveikatai. JAV pareiškia ketinanti visapusiškai dalyvauti kovoje su tokiomis grėsmėmis ir plėtoti pasaulio sveikatą, taip pat atlikti pasaulio lyderio vaidmenį šiuo klausimu. 

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas praėjusių metų liepos pradžioje Kongresui išsiuntė oficialų pranešimą apie šalies pasitraukimą iš PSO. Išstojimo procesas turėjo baigtis 2021 metų liepos mėnesį. Trampas teigė, kad šalis nutraukia santykius su PSO ir jos finansavimą, nes organizacija "atsisakė vykdyti reikalingas reformas". Jis apkaltino PSO koronaviruso epidemijos masto nuslėpimu Kinijos naudai.

Pirmąją savo prezidentavimo dieną Baidenas pasirašė dekretą dėl JAV grąžinimo PSO. Guteresas palankiai įvertino šį sprendimą.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Džo Baidenas, JAV
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas: Baidenas įves naujas sankcijas Rusijai
Džo Baidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:51 2021.01.21)
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fitz, praneša RIA Novosti.

"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas Fortunai). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Užbaigus "Nord Stream-2" mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.

Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba