Turkija, Meilės slėnis

Paskelbta vasaros sezono Turkijoje atidarymo data

(atnaujinta 20:43 2021.01.11)
Tikimasi, kad 2021 metų sezonas bus geresnis nei ankstesnis, atsižvelgiant į Europoje prasidėjusį skiepijimą nuo COVID-19

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Turkija nustatė 2021 metų vasaros sezono pradžios laiką, praneša ATOR.

"Ketiname 2021 metų turizmo sezoną pradėti balandžio mėnesį", — interviu vietos žiniasklaidai sakė kultūros ir turizmo ministras Mehmet'as Nuri Ersoy'us.

Jo nuomone, ankstyva pradžia, palyginti su konkuruojančiomis šalimis, leis Turkijai iš esmės kompensuoti 2020 metų nuostolius.

Šalis tikisi, kad 2021 metų sezonas bus geresnis nei ankstesnis, atsižvelgiant į Europoje prasidėjusį skiepijimą nuo COVID-19. Pasak ministro, iki balandžio šis procesas "pasieks tam tikrą tašką", kuris žmonėms leis labiau pasitikėti savo vasaros kelionėmis.

Be to, iki to laiko padėtis dėl koronaviruso plitimo pačioje Turkijoje turėtų stabilizuotis. Remiantis pareigūno skaičiavimais, šalis išeis iš "raudonosios zonos", kai naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršys 2 500 per dieną. Esant tokiai statistikai, Europos valstybės gali atnaujinti arba padidinti oro susisiekimo su Turkijos miestais apimtis. Sausį Turkijoje kasdien registruojama nuo 9 iki 13 tūkstančių koronaviruso atvejų.

Viešbučių savininkų federacija (TUROFED) skaičiuoja, kad norint pasiekti 2019 metų lygį (45 mln. užsienio svečių) prireiks maždaug dvejų ar trejų metų.

Panašios nuomonės laikosi ir kelionių agentūrų asociacijos (TURSAB) pirmininkas Firuz'as Bağlıkaya.

"2021 metais Turkija galės pasiekti 50 proc. 2019 metų turistų srauto", — mano jis.

Jo teigimu, Rusija, Vokietija, Ukraina, Nyderlandai ir JK išliks pagrindinėmis įvažiavimo rinkomis 2021 metais.

Pasak jo, jei praėjusiais metais kaina vartotojui buvo pagrindinis veiksnys, dabar tai yra higiena ir saugumas. Jis pažymėjo, kad poilsiautojai vis dažniau renkasi mažus viešbučius. Gamtos turizmas bei kempingai taip pat bus paklausūs.

"Populiarės atostogos mažose grupėse su draugais ir šeima, ekskursijos jachtomis, nuošalios atostogos", — sakė TURSAB vadovas.

Tegai:
turizmas, atostogos, Turkija
Krymas

Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius

(atnaujinta 17:21 2021.01.18)
Anksčiau buvęs kancleris pranešė, kad NATO plėtra į rytus buvo Krymo išstojimo iš Ukrainos priežastis

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrėderis, vertindamas Krymo įvykius, susijusius su pusiasalio suvienijimu su Rusija, pamiršo apie pagrindinį dalyką — nežabotą Krymo norą grįžti į savo istorinę tėvynę, sakė Krymo parlamentinio žmonių diplomatijos ir tarpetninių santykių komiteto vadovas Jurijus Gempelis.

Anksčiau Šrėderis teigė, kad NATO plėtra į rytus buvo Krymo pasitraukimo iš Ukrainos priežastis. Be to, jis mano, kad pusiasalio grąžinimas pažeidė tarptautinę teisę.

"Daugelis garsių politikų komentarų dėl Krymo grąžinimo į Rusijos Federaciją yra skirtingai interpretuojami, tačiau, deja, daugelis jų pamiršta svarbiausią dalyką — nežabotą Krymo norą grįžti į savo istorinę tėvynę. Referendumas buvo galutinis akordas grįžimo klausimu. Krymo gyventojai eina namo, į savo Rusiją, nes vienu metu dėl šiurkščios klaidos jie atsidūrė Ukrainos dalyje", — RIA Novosti sakė Gempelis.

Pasak jo, 2014 metų referendumas vyko griežtai laikantis visų tarptautinių normų, o paskui Ukrainos teisės aktų.

"Krymas turėjo teisę rengti referendumą. Konstitucija tai leido. Nors šiandien tai nepatinka daugeliui Vakarų šalių valdžios institucijų, Krymas yra neskandinamas Rusijos lėktuvnešis, ir visi turi su tuo skaitytis", — sakė Gempelis.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams".

Tegai:
Krymas, Vokietija, Rusija
JAV lėktuvnešiai, archyvinė nuotrauka

"Atskleisti rajonai": kur JAV karinis jūrų laivynas nukreipia ginklus

(atnaujinta 13:42 2021.01.18)
"Atgrasyti ir laimėti" — JAV karinio jūrų laivyno štabo viršininkas admirolas Michael'as M. Gilday'us pristatė ateinančio dešimtmečio "navigacijos planą"

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Svarbiausia dokumente yra tai, kad Amerikos laivynas turėtų dominuoti Pasauliniame vandenyne. Visuotinės kontrolės tikslas - ramus ir sotus amerikietiškas gyvenimas namuose. Tačiau tekste taip pat galima aiškiai atsekti atvirą agresiją prieš kitas šalis. Ką sugalvojo admirolai iš Vašingtono RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo straipsnyje.

Pasaulinės ramybės konkurentai

JAV karinis jūrų laivynas užsiima ilgalaikėmis varžybomis, kurios kelia grėsmę JAV piliečių saugumui ir gyvenimo būdui, pabrėžia dokumento autoriai. Karinio jūrų laivyno vadovybė negali gaišti nė minutės: reikia aktyviai veikti, kad išlaikytume jėgų pusiausvyrą ne tik ateinantį dešimtmetį, bet ir visą XXI amžių.

Pagrindinės pasaulinės ramybės konkurentės ir "drumstėjos" yra Rusija ir Kinija. Šios šalys, pasak Amerikos admirolų, kenkia laisvei jūroje, kuri ilgą laiką buvo naudinga visam pasauliui.

Rusija ir Pekinas bando "nesąžiningai kontroliuoti" prieigą prie vertingų jūros išteklių už teritorinių vandenų ribų, "įbauginti savo kaimynus", "priverstinai primesti jiems pretenzijas", "laiko svarbiausius vandens kelius tolimojo nuotolio raketų taikiklyje".

Amerikiečiams kategoriškai nepatinka Rusijos modernių raketinių laivų ir povandeninių laivų, viršgarsinių raketų ir taktinių branduolinių ginklų kūrimas. Rusijos laivynas, pasak Pentagono, intensyvina veiklą visame pasaulyje ir dislokuoja pajėgas vis arčiau JAV krantų. Todėl "Rusija turi būti patikimai kontroliuojama".
Sparčiai augantis Kinijos laivynas — didžiausias pasaulyje, pasak Amerikos analitikų, taip pat kelia nerimą.

Neva Pekinas meta iššūkį Vašingtonui ir jo sąjungininkams bei tampa opiausia ir ilgalaike grėsme.
Kartu pažymima, kad Jungtinės Valstijos yra jūrinė valstybė ir jos klestėjimas bei saugumas priklauso nuo sugebėjimo išlaikyti pranašumą jūroje. Tam būtina išplėsti savo jūrinę galią "kiekviename pasaulio vandenyno kampe". Amerikiečiai ir toliau plauks, skris ir skris visur, kur tai leidžia tarptautinė teisė, taip pat dislokuos pajėgas įvairiuose pasaulio regionuose, norėdami užginčyti konkurentų "per dideles jūrines ambicijas" ir neutralizuoti jų kovinius pajėgumus.

Запуск баллистической ракеты Trident II (D5LE) с подводной лодки USS Maine
© Photo : U.S. Navy
"Trident II" (D5LE) balistinių raketų paleidimas iš „USS Meine“ povandeninio laivo

Laivyno stiprinimas

Atominiai povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis "apsaugo JAV nuo branduolinės atakos", o specialiųjų operacijų pajėgos "yra pasirengusios netikėtai užklupti stipriausią priešą". Admirolai tikina, kad karinis jūrų laivynas gali nusileisti kariuomenę bet kurioje pakrantėje, kad palaikytų sausumos pajėgas.

Karinis jūrų laivynas "turi visas priemones, reikalingas agresijai sulaikyti, tame tarpe — netradicines". Tai visų pirma susiję su informacija, kibernetinėmis technologijomis ir kitų rūšių ginklais, kurie leidžia atakuoti iš jūros, iš po vandens ir iš oro.

Per ateinančius metus JAV vaidins svarbų vaidmenį šiuolaikinėje akistatoje jūroje su dirbtiniu intelektu. Iš dalies kalbama apie informacines, kibernetines technologijas ir kitas ginkluotės rūšis, kurios leidžia pulti iš jūros, po vandeniu ir iš oro erdvės, todėl laivynas bus modernizuotas juos masiškai naudojant.

Nepilotuojamos platformos jūroje taip pat yra gyvybiškai svarbios. Jos suteiks pranašumų žvalgyboje, stebėjime ir padidins puolimo pajėgumus. Iki dešimtmečio pabaigos karinio jūrų laivyno personalas turėtų sugebėti užtikrintai ir harmoningai dirbti kartu su robotinėmis transporto priemonėmis.

JAV karinio jūrų laivyno vadovybė mano, kad norint įgyvendinti visus planus, laivynas turi būti sustiprintas ir išplėstas. Reikia daugiau branduolinių povandeninių laivų ir antžeminių laivų, turinčių didelių puolimo pajėgumų. Be to, nauji laivai turėtų būti kompaktiški, pavyzdžiui, perspektyvios "Constellation" klasės fregatos.

Первая подводная лодка США класса Вирджиния USS Virginia (SSN-774)
© Photo : U.S. Navy
JAV povandeninis laivas "Virdžinija"

Pentagonas neatsisako ir lėktuvnešių. Tai vis dar yra karinio jūrų laivyno pasididžiavimas ir pagrindinis jėgos demonstravimo instrumentas. Pažymima ypatinga laivyno povandeninių pajėgų reikšmė. Čia prioritetas yra "Columbia" klasės branduoliniais varikliais veikiantys strateginiai povandeniniai laivai, taip pat daugiafunkciniai "Virdžinija".

Karinis jūrų laivynas pripažįsta, kad vien technologijų nepakanka. Būtina nuodugniau mokyti personalą, taip pat ir geriau suprasti priešo elgesio niuansus. Anot admirolų, "jūreiviai turėtų ne tik stebėti ir greitai reaguoti į grėsmes, bet ir instinktyviai numatyti priešingos pusės veiksmus, giliai žinodami konkrečios šalies piliečių mentaliteto ypatumus".

"Būsimų konfliktų" scenarijai bus išbandyti pratybose visame pasaulyje — nuo Tolimosios Šiaurės iki vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Pavyzdžiui, šiais metais JAV karinis jūrų laivynas vykdys didelio masto kelių lėktuvnešių grupių manevrus, vykdant amfibijos operacijas.

Pirmą kartą joje bus dislokuotos mažos taktinės kibernetinės grupės, panaudojant naujus puolimo ginklus ir informacinius išteklius. Admirolas  Gilday'us anksčiau sakė, kad šių manevrų mastai bus "precedento neturintys naujausioje istorijoje".

Karinis laivas Boikij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Гальперин

Informacijos ir skaitmeninės technologijos yra pagrindinės JAV karinio jūrų laivyno strategijos dalys. Karinės operacijos be jų dabar neįmanomos. "Skaičius" viską sprendžia, leidžia greitai ir efektyviai surengti jūrų ir sausumos kovas.

Jūrų laivynas mano, kad "Jungtinių Valstijų oponentai tikisi pralaužti laivyno gynybą didžiuliu raketų skaičiumi". Todėl Pentagonas naudos įvairias stacionarias ir mobilias aptikimo sistemas, povandeninių laivų ir jūrų dronų radarus bei sustiprins laivų ir lėktuvų gynybinius pajėgumus. Tuo pačiu metu artimoje kovoje kartu su įprastine kova planuojama naudoti energetinius ginklus.

Tegai:
ginklai, JAV
Automobiliai

Gruodį Lietuvos naudotų automobilių rinka smuko beveik 43%

(atnaujinta 14:45 2021.01.18)
Šiais metais šalyje buvo atlikta 208 290 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų, tai 20,7% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Gruodį šalyje pirmą kartą įregistruota 9 683 naudoti lengvieji automobiliai, tai 42,5% mažiau nei 2019 metų gruodį (16 842 vnt.), praneša "AutoTyrimai".

Lapkritį nuosmukis siekė 39,0%, spalį — 28,1%, rugsėjį — 14,5%, rugpjūtį — 29,0%, liepą — 31,1%, tuo tarpu birželį pastebėtas laikinas atsigavimas prieš įsigalint ekologiniam mokesčiui, kuomet naudotų automobilių registravimas buvo išaugęs 15,5%.

Praeitą mėnesį asmeniniai automobiliai sudarė 9 224 vnt., o lengvieji komerciniai — 459 vnt. Gruodį šalyje daugiausiai įregistruota "Volkswagen" (1 536 vnt.), BMW (1 303) ir "Audi" (927) markių automobilių.

Tarp modelių pirmavo "Volkswagen Passat" (411 vnt.), 3 serijos BMW (402) ir 5 serijos BMW (400). Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,6 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 70,2% (2019 metų gruodį — 66,6%).

Praeitą mėnesį Lietuvoje atlikta 12 386 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, tai 46,9% mažiau nei 2019 metų gruodį (23 316). Asmeninių automobilių savininkų keitimo operacijų buvo 11 878, o lengvųjų komercinių — 508.

Gruodį savininkus dažniausiai keitė "Volkswagen" (2 128 vnt.), BMW (1 431) ir "Audi" (1 325) markių automobiliai. Dažniausios buvo "Volkswagen Passat" (761 vnt.), 3 serijos BMW (523) ir "Volkswagen Golf" (509) modelių savininkų keitimo operacijos. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,4 metų.

2020 metų sausį-gruodį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 147 104 naudoti lengvieji automobiliai, tai 25,7% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais (198 104 vnt.). Vidutinis jų amžius siekė 10,9 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 67,1% (pernai — 69,1%).

Šiais metais šalyje buvo atlikta 208 290 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų, t.y. 20,7% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais (262 577). Vidutinis savininką pakeitusių automobilių amžius šiemet buvo 14,4 metų.

Tegai:
automobilis, Lietuva
Dar šia tema
KET pažeidę pradedantieji vairuotojai papildomus mokymus galės baigti po karantino
Vyriausybės kanceliarija atsisako prabangių automobilių
Gruodį naujų lengvųjų automobilių registravimas išaugo beveik 25%