Ukrainos vėliava

NI paaiškino, kodėl Vakarai praranda Ukrainą Rusijai

(atnaujinta 10:26 2021.01.12)
Analitiko teigimu, Kijevo suvereniteto praradimas ir krypimas į Vakarus taps aktualia šalies tema 2021 metais, o G7 šalių ambasadoriai vis labiau kišasi į Ukrainos politiką ir daro įtaką vyriausybės paskyrimams ir svarbiems sprendimams

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. "The National Interest" žurnalistas išvardijo priežastis, kodėl Vakarų šalys Rusijai pralaimi kovą dėl Ukrainos.

"Išorės kontrolės" praktika, auganti Vakarų patarėjų įtaka, taip pat trumparegiška Ukrainos valstybės veikėjų, įskaitant Zelenskį, politika lėmė tai, kad "prorusiška" partija "Opozicijos platforma — už gyvybę" tapo populiariausia politine asociacija Ukrainoje, rašo autorius.

Prezidento politinio nepatyrimo ir paklusnumo Vakarų interesams derinys sukėlė perversmus šalyje, kurių nematyti nuo 2004 metų "oranžinės revoliucijos". Porošenkos laikais prasidėjęs gyventojų ukrainizacijos tęsinys nustūmė Zelenskį iš šalies pietų ir rytų rusakalbių elektoratų, atvedusių jį į valdžią.

"Šie žmonės balsavo už Zelenskį, nes jis pažadėjo nutraukti Porošenkos bandymus primesti Galicijos Vakarų Ukrainos kalbą, kultūrą ir istoriją visai šaliai", — sakė žurnalistas.

Analitiko teigimu, Kijevo suvereniteto praradimas ir krypimas į Vakarus taps aktualia šalies tema 2021 metais. G7 šalių ambasadoriai vis labiau kišasi į Ukrainos politiką ir daro įtaką vyriausybės paskyrimams ir svarbiems sprendimams, iki draudimo pirkti kinų įrangą "Huawei" arba Rusijos vakciną nuo koronaviruso.

"Toks akivaizdus Ukrainos pavaldumas Vakarams sukelia pasipiktinimą net aukščiausiu valdžios lygiu. Kai prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Olegas Tatarovas viešai kritikavo "išorinį valdymą", jis staiga buvo apkaltintas ir nušalintas nuo pareigų", — sakoma straipsnyje.

Žurnalistas įsitikinęs, kad JAV turėtų pripažinti savo politikos nesėkmę šiame regione. Vakarų analitikai nepaiso šimtmečių senumo didelės Ukrainos gyventojų dalies istorinių, religinių ir kultūrinių ryšių su Rusija. Politika, neatsižvelgianti į vakarų ir rytų šalies dalių skirtumus ir ypatybes, nebus sėkminga, nes bus laikoma šališka.

Visa tai kartu su Ukrainos pramonės žlugimu ir katastrofišku gyventojų skaičiaus mažėjimu lėmė tai, kad, nepaisant Vakarų pastangų išlaikyti antirusiškas nuotaikas, prorusiškos partijos šalyje atgimsta, apibendrina autorius.

Tegai:
Rusija, JAV, Ukraina
Dar šia tema
Uspaskichas sukėlė dar vieną skandalą: šį kartą su LGBT
Paskelbtas Trampo apkaltos rezoliucijos tekstas
Maskva, archyvinė nuotrauka

Maskvoje ragina susilaikyti nuo neleistinų veiksmų 

(atnaujinta 18:24 2021.01.22)
Rusijos generalinės prokuratūros atstovai ne kartą perspėjo bendrapiliečius apie sausio 23 dieną numatytų veiksmų neteisėtumą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad teisėsaugos institucijos įstatymą sostinėje vykdys sausio 23 dieną.

Jis taip pat kreipėsi į organizatorius ir tuos, kurie planuoja dalyvauti neteisėtoje akcijoje, prašydami susilaikyti nuo joje dalyvavimo.

"Turiu jus perspėti, kad teisėsaugos institucijos užtikrins reikiamą tvarką mieste", — sakė meras.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo ruožtu pakomentavo nepilnamečių dalyvavimą neteisėtuose mitinguose.

"Kai nepilnamečiai kviečiami į mitingus, nieko gero nesitikėkite. Nes vaikai įtraukiami į politines kovas, kai neveikia visos kitos galimybės, o tai reiškia, kad šio proceso ideologai bus pasirengę padaryti viską, kad pasiektų savo tikslus", — Facebook rašė Zacharova.

Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros įspėjimas

Anksčiau Rusijos generalinės prokuratūros atstovai dar kartą perspėjo bendrapiliečius apie sausio 23 dieną numatytų veiksmų neteisėtumą, žurnalistams sakė oficialus priežiūros agentūros atstovas Andrejus Ivanovas.

"Ryšium su kvietimais socialiniuose tinkluose dalyvauti masiniuose (viešuose) renginiuose, organizuojamuose šiurkščiai pažeidžiant įstatymus, šių metų sausio 23 dieną, siekiant užkirsti kelią ekstremistinėms apraiškoms ir riaušėms, prokuratūra pakartotinai perspėjo Rusijos ir užsienio interneto bendrovių vadovus dėl veiksmų neteisėtumo", — cituoja RIA Novosti Ivanovą.

Prieš tai Generalinė prokuratūra pareikalavo apriboti prieigą prie svetainių, raginančių dalyvauti neteisėtuose veiksmuose šį šeštadienį.

Rusijos vidaus reikalų ministerija ir Generalinė prokuratūra ne kartą įspėjo ir apie organizatorių, ir apie paprastų dalyvių atsakomybę už neteisėtus veiksmus, planuojamus Maskvoje ir kituose miestuose sausio 23 dieną. Tokie įvykiai yra provokacija, grėsmė viešajai tvarkai ir bus "nedelsiant numalšinti",— sakė teisėsaugos pareigūnai.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

Ypatingas dėmesys skiriamas moksleiviams — tėvai prašomi apsaugoti juos nuo veiksmų — ir studentams: Kremlius pažymėjo, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose "gali labai prieštaringai vertinti nei švietimo įstaigų vadovybė".

Vaiko teisių kontrolierė Maskvoje Olga Jaroslavskaja interviu RIA Novosti taip pat kategoriškai pasisakė prieš "vaikų įtraukimą į politinius žaidimus". Anot jos, vyresni vyrai galės "suprasti tam tikrų veiksmų esmę ir foną".

Padėtis aplink Navalną

Neteisėti protestai siejami su Aleksejaus Navalno sulaikymu. Tai įvyko sausio 17 dieną Šeremetjeve, grįžus iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas po incidento su tariamu apsinuodijimu. Chimki miesto teismas suėmė Navalną 30 dienų. Pasak FSIN, jis buvo sulaikytas už pakartotinius bandomojo laikotarpio pažeidimus kaip lygtinė bausmė.

Navalnas turi dvi lygtines bausmes. Pirmoji, Kirovleso byloje, susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių grobstymu; antroji, Yv Rocher byloje, pavogus daugiau kaip 30 milijonų rublių. Jis nepripažįsta savo kaltės, teigdamas, kad jo persekiojimas yra politiškai motyvuotas.

Tegai:
protestai, Maskva, Aleksejus Navalnas
Vadimiras Putinas

Putinas su Europos Vadovų Tarybos vadovu aptarė Rusijos ir ES santykius

(atnaujinta 18:21 2021.01.22)
Teigiama, kad buvo nuodugniai aptarta dabartinė santykių padėtis, akcentuojant būtinybę kurti pragmatišką bendradarbiavimą abipusio intereso srityse

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Europos Vadovų Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu aptarė Rusijos Federacijos ir ES santykių padėtį, pabrėždamas būtinybę kurti pragmatišką bendradarbiavimą, praneša Kremliaus spaudos tarnyba, praneša RIA Novosti.

"Buvo nuodugniai aptarta dabartinė Rusijos ir Europos Sąjungos santykių padėtis, akcentuojant būtinybę kurti pragmatišką bendradarbiavimą abipusio intereso srityse", — sakoma pranešime.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, Rusija atsakė, pradėdama importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
Rusija, ES, Vladimiras Putinas
Londonas

"Dieve, gelbėk karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit“" su JK ambasadoriumi 

(atnaujinta 17:30 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo užsienio reikalų komiteto  pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse - pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija