Danske Bank

Paaiškėjo, ar JAV tiria Skandinavijos bankus Lietuvoje

(atnaujinta 10:33 2021.01.12)
Lietuvos generalinė prokuratūra kreipėsi į Amerikos ir kitas agentūras, kad suteiktų informacijos, jei tokie tyrimai vyksta

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Pranešimas apie tariamus JAV atliktus tyrimus, susijusius su Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų veikla, nepasitvirtino, praneša Lietuvos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Praėjusią savaitę viešai paskelbus apie tariamą JAV prašymą suteikti tarptautinę teisinę pagalbą iš Lietuvos dėl tyrimo bankų sektoriuje, Generalinė prokuratūra nedelsdama kreipėsi į JAV ir kitas užsienio institucijas, kad suteiktų informacijos apie tyrimus, jei tokių yra.

Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra buvo informuota apie tai, kad tokių bankų ar jų filialų veiklos Lietuvoje nėra.

Prokuratūra taip pat negavo prašymų suteikti tarptautinę teisinę pagalbą iš JAV ir kitų užsienio šalių valdžios institucijų, susijusių su šiais tyrimais.

Praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad JAV departamentai atlieka tyrimus dėl Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų.

Buvo pranešta, kad praėjusią vasarą Švedijos teisingumo ministerija gavo teisinių pagalbos prašymą iš kolegų JAV — iš jo turinio paaiškėja, kad SEB, "Swedbank" ir "Danske Bank" veiklą tiria Amerikos vyriausybės agentūros. Po šio leidinio bankų akcijos krito.

Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, kad negavo tokio kreipimosi ir prašymo. Centrinis bankas taip pat pareiškė, kad neturi duomenų apie JAV tyrimus dėl Lietuvoje veikiančių bankų.

Skandinavijos banko skandalas

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas buvo skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Jei jis bus nuteistas, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos filialą buvo pervesta iki 234 mlrd. abejotinos kilmės JAV dolerių.

Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Vėliau "Danske Bank" paskelbė nutraukęs veiklą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Tuo metu Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, galėtų priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, JAV, bankai
Egiptas

Archeologai Egipte rado 54 senovinius sarkofagus

(atnaujinta 09:02 2021.01.23)
Be to, ekspertai atkasė karalienės Neith, faraono tetos, valdžiusios maždaug prieš 4200 metų, laidojimo šventyklą

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Archeologai Sakaro nekropolyje, į pietus nuo Kairo, atrado 54 medinius sarkofagus, kurių amžius daugiau nei 3 tūkstančiai metų, praneša Reuters.

Be to, ekspertai atkasė karalienės Neith, faraono tetos, valdžiusios maždaug prieš 4200 metų, laidojimo šventyklą.

Archeologų darbui vadovavo Zahi Hawassas. Tarp svarbių radinių yra seni stalo žaidimai, figūrėlės ir kaukės, kurie taip pat datuojami Naujosios Karalystės laikotarpiu.

"Visi šie atradimai perrašys Sakaro ir Naujosios Karalystės istoriją", — sakė Hawassas.

Anksčiau toje pačioje vietoje senovės Egipto vėlyvojo laikotarpio (662–332 m. pr. m. e.) ir Ptolemėjo epochos (332–30 m. pr. Kr.) buvo rasti sarkofagai ir daiktai.

Archeologai nekantrauja pristatyti naujai atrastus artefaktus plačiajai visuomenei, nes Egipto turizmo pramonę labai paveikė koronaviruso pandemija. Turistų skaičius 2020 metais sumažėjo iki 3,5 mln., tuo tarpu 2019 metais jų buvo 13,1 mln.

Tegai:
Egipto piramidės, Egiptas
Ledynas

Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

(atnaujinta 00:46 2021.01.24)
Jie 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Naujo Prancūzijos ir Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl jūros vandens temperatūra aplink Antarktidą nepakilo tiek, kiek likusių vandenynų. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Communications".

Visame pasaulyje vandenyno paviršiaus temperatūra kyla dėl visuotinio atšilimo, tačiau aplink Antarktidą esančios jūros išlieka šaltos, kai kur temperatūra net krinta. Okeanologai šį reiškinį vadina "prarastos" Antarktidos šilumos paslaptimi.

Prancūzijos mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), Nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), Plėtros tyrimų instituto (IRD), Paryžiaus Sorbonos universiteto, Tulūzos Polio Sabatjė universiteto ir Tulūzos III Polio Sabatjė universiteto bei jų kolegos iš Australijos valstybinės mokslinių ir taikomųjų tyrimų asociacijos (CSIRO) 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL.

Tai yra ilgiausia temperatūros stebėjimų serija Pietų vandenyne. Daugumą jų mokslininkai atliko prancūzų laive "L'Astrolabe".

Mokslininkai nuleido XBT zondą, kuris, nardęs iki 800 metrų, užfiksavo vandens gylį, temperatūrą ir druskingumą.

Paaiškėjo, kad nedidelį vandens temperatūros sumažėjimą, pastebėtą paviršiuje, gilumoje pakeičia greitas ir pastebimas atšilimas — maždaug 0,04 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, kas yra penkis kartus greičiau nei vidutinis pasaulio vandenyno rodiklis.

Šis dramatiškas atšilimas gali turėti rimtų pasekmių Antarkties ledui, sako mokslininkai. Faktas yra tas, kad vandenyne prie Antarktidos krantų veikia pakėlimo mechanizmas — giliųjų vandenų iškilimas į paviršių dėl vertikalios cirkuliacijos. Jei gilieji vandenys yra šiltesni už paviršinius, jie reguliariai "pakerta" ledą iš apačios.

Pietų vandenynas tarsi sluoksniuojasi: šalti gėlo vandens srautai, nutekantys į vandenyno paviršių dėl tirpstančio ledo ir sniego, nuolat verčia į gelmes šiltesnius ir sunkesnius sūrius vandenis.

Remiantis autorių vertinimais, šiltas vanduo į paviršių iškyla 39 metrų greičiu per dešimtmetį, tai yra daug greičiau, nei manyta anksčiau. Nerimaujama, kad toks dramatiškas giluminis atšilimas gali susilpninti galingą cirkuliarinę srovę, supančią Antarktidą, suardydamas visą pasaulinės jūrų cirkuliacijos mechanizmą — vieną iš pagrindinių pasaulinės klimato sistemos veiksnių.

Tegai:
Antarktida, mokslininkai
Kauno pilis žiema, archyvinė nuotras

Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių

(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno  keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

Darbai keliuose

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

COVID-19 pandemija ir karantinas

Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio  7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.

Tegai:
policija, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Lietuviška vištiena nepateks į Baltarusijos rinką
Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Kauniečiai organizavo neteisėtą alkoholio įvežimą į Lietuvos teritoriją