Медицинский работник набирает в шприц вакцину против коронавируса

Lenkijoje aptikta pirmoji rimta komplikacija po skiepijimo nuo COVID-19

(atnaujinta 22:43 2021.01.12)
Prieš maždaug savaitę Lenkijos sveikatos priežiūros atstovai skelbė, kad nustatyti aštuoni lengvo pobūdžio šalutiniai vakcinavimo poveikiai

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Lenkijoje užfiksuota pirmoji rimta komplikacija po vakcinacijos nuo COVID-19, praneša RIA Novosti su nuoroda į šalies sveikatos apsaugos ministrą Adamą Niedzielskį.

"Iš vyriausiojo sanitarijos gydytojo pranešimo matyti, kad iki šiol užregistruoti 37 nepageidaujami šalutiniai poveikiai po vakcinacijos. 32 iš jų buvo lengvo pobūdžio, keturi — vidutinio sunkumo ir vienas — sunkaus", — spaudos konferencijoje Varšuvoje sakė Niedzielskis.

Jis nepateikė detalių apie sunkų šalutinį poveikį.

Niedzielskis teigė, kad Lenkija jau sukūrė kompensacijų fondą žmonėms, patyrusiems šalutinį vakcinacijos nuo COVID-19 poveikį.

Anksčiau dėl bet kokių nepageidaujamų medicininių procedūrų padarinių pacientas galėjo reikalauti kompensacijos per teismą. Ministras paaiškino, kad dabar valdžia stengiasi "supaprastinti procedūrą ir padaryti ją pigesnę kompensacijos ieškančiam asmeniui".

Prašymai dėl kompensacijos dabar gali būti teikiami ne teismui, o pacientų teisių kontrolieriui.

Lenkijoje gruodžio 27 dieną prasidėjo skiepijimas nuo COVID-19. Pirmiausia skiepijami sveikatos priežiūros darbuotojai. Tada vakcina bus skiriama pensininkams, policijos pareigūnams, mokytojams ir kitiems rizikos grupės nariams. Visuotinis registravimas vakcinacijai prasidės sausio 15 dieną.

Iki šiol Lenkijoje jau paskiepyta daugiau nei 257 tūkst. žmonių. Į šalį pristatyta daugiau nei milijonas "Pfizer" ir "Moderna" pagamintų vakcinų dozių.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcinacija, vakcina, COVID-19, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (216)
Dar šia tema
SAM: gydymo įstaigos galės naudoti šeštą "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos dozę
Kilus skandalui dėl vakcinacijų Nausėda siūlo numatyti griežtą atsakomybę
"Yra kreipimaisi į prokuratūrą": Dulkys pakomentavo Šilalėje dėl skiepų kilusį skandalą
Klaipėda žada kontroliuoti vakcinavimo nuo koronaviruso procesą
JAV prezidentas Džo Baidenas

Baidenas leido translyčiams asmenims tarnauti kariuomenėje

(atnaujinta 11:56 2021.01.26)
Translyčių asmenų karinė tarnyba oficialiai buvo leista 2016 metais, Obamos prezidentavimo metu, tačiau į valdžią atėjęs Trampas ją uždraudė

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas panaikino jo pirmtako Donaldo Trampo nustatytą draudimą translyčių asmenų tarnybai JAV kariuomenėje, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

"Prezidentas Baidenas šiandien pasirašė vykdomąjį raštą, kuriame išdėstyta politika, pagal kurią kiekvienas amerikietis, tinkantis tarnauti JAV ginkluotose pajėgose, gali turėti tokią galimybę", — pranešė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Pranešime pažymima, jog prezidentas Baidenas "mano, kad lytis neturėtų būti kliūtis karinei tarnybai ir kad Amerikos stiprybė yra jos įvairiapusiškume".

Netrukus po atėjimo į Baltuosius rūmus 2017 metais Trampas pareiškė, kad translyčiams asmenims bus uždrausta tarnyba bet kokiu pavidalu JAV kariuomenėje. 2019 metais JAV Gynybos departamentas pasirašė direktyvą, draudžiančią daugumai translyčių asmenų tarnauti JAV ginkluotosiose pajėgose. Buvo pranešta, kad bet kuris translytis asmuo, stojantis į tarnybą JAV ginkluotosiose pajėgose, gali tarnauti tik su tos lyties kariuomenės atstovais, kuri buvo nurodyta jam gimus.

Translyčių asmenų karinė tarnyba oficialiai buvo leista 2016 metais, Barako Obamos prezidentavimo metu.

Tegai:
transseksualas, karo tarnyba, kariuomenė, Džo Baidenas, JAV
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, archyvinė nuotrauka

JT generalinis sekretorius prakalbo apie neonacius COVID-19 epochoje

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guteresas ragina pasaulinį aljansą kovoti su neonacizmo ir baltųjų išaukštinimo plitimu

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pasakęs kalbą per Holokausto aukų atminimo ceremoniją Niujorko sinagogoje, kalbėjo apie COVID-19 eros neonacius. 

Pasak jo, šiandien atgaivinami Holokausto istorijos neigimo ir iškraipymo atvejai. 

"Europoje, JAV ir kitur baltosios rasės viršenybės šalininkai organizuoja ir verbuoja... Puikuojasi nacių simboliais ir jų mirtinais siekiais. Neseniai šios šalies sostinėje matėme šokiruojančių pavyzdžių", — cituoja Guteresą RIA Novosti

Kaip pabrėžė generalinis sekretorius, COVID-19 pandemija suteikė naujų zonų neonacių veiklai. "Kai žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose ir internete, baltųjų viršenybės šalininkai ir neonaciai naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis, kad paskleistų propagandą ir kurstytų baimę bei neapykantą", — sakė Guteresas. 

"Jie naudoja pandemijos sukeltą nerimą ir socialinį nestabilumą kovodami su mažumomis dėl religijos, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, negalios ir imigracijos statuso. Jie netgi parduoda informaciją, kaip užkrėsti mažumas", — sakė generalinis sekretorius, pažymėdamas, kad tokiu būdu žmonės skatinami virsti biologiniais ginklais. 

"Deja, po dešimtmečių šešėlyje neonaciai ir jų idėjos dabar įgauna galią. Jungtinių Valstijų pareigūnai perspėjo, kad visoje šalyje ir visame pasaulyje gausėja baltųjų viršenybės šalininkų ir nacionalistinių judėjimų. Jie pirmą kartą teroristais išvadino tų, kurie pasisako už baltųjų viršenybę, lyderius", — sakė Guteresas. 

Jis pabrėžė, kad kai kuriose šalyse tokių judėjimų šalininkai įsiskverbė į policiją ir Valstybės saugumo tarnybas, o jų idėjas galima išgirsti diskusijose tarp politinių partijų.

Jis taip pat paminėjo, kad XIV amžiuje žydai buvo apkaltinti buboninio maro skleidimu, o dabar jie siejami su pandemija. "Propaganda, susiejanti žydus su pandemija, pavyzdžiui, kaltinant juos viruso sukūrimu pasauliui užvaldyti, būtų juokinga, jei nebūtų tokia pavojinga", — sakė JT pareigūnas.

Be to, Guteresas perspėjo apie baltųjų viršenybės šalininkų organizavimą ir verbavimą. Tuo pat metu generalinis sekretorius pažymėjo, kad Amerikos valdžia paskelbė, jog neonaciai auga šalyje ir visame pasaulyje. Visų pirma, kai kuriose šalyse jie įsiskverbė į policiją ir Valstybės saugumo tarnybą, o jų idėjas galima išgirsti diskusijose tarp politinių partijų.

Tegai:
Antonijus Guteresas, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra