VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Per praėjusią savaitę pasaulyje užregistruoti rekordiški 93 tūkstančiai mirčių nuo koronaviruso, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Sausio 17 dieną pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 93 milijonai COVID-19 atvejų. Per pastarąją savaitę infekcijų padaugėjo 4,7 mln. Mirusiųjų nuo infekcijos skaičius viršija du milijonus.
2020 metų kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Pasak Džonso Hopkinso instituto, kuriame apibendrinami federalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat žiniasklaidos ir kitų atvirų šaltinių duomenys, daugiausia atvejų — 24,4 mln. — buvo užregistruota JAV. Antrojoje vietoje yra Indija su 10,5 milijono atvejų. Brazilija, kur buvo nustatyta 8,5 milijono koronavirusinės infekcijos atvejų, uždaro trejetuką.
Rusijoje, remiantis naujausiais operatyvinės būstinės duomenimis, nustatyta 3,6 milijono COVID-19 atvejų, 3 milijonai žmonių pasveiko, 66 623 pacientai mirė.
VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.
Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.
"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.
Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".
VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo.
Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.
Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.
"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.
Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.
"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.
Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.
"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.
Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.
Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai.
"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.
Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.
VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva išleis 125 milijonus eurų perėjimui nuo oro linijų prie požeminių elektros linijų infrastruktūros objektuose, linkusiuose į avarijas, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
"Per artimiausius trejus metus vien į 10 kV oro linijų tinklų atnaujinimą ESO investuos apie 125 mln. eurų — šių investicijų naudą tiesiogiai pajaus beveik 350 tūkst. vartotojų", — teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, iš viso per artimiausius trejus metus ESO atnaujins 562 10 kV oro linijas, kurių pusę sudaro atsijungusios per stichijas šiemet ir pernai.
"Tai ženkliai padidins tinklo patikimumą ir sumažins gamtos stichijų padarinius elektros tiekimo sutrikimams. Rekonstruojant dažniausiai atsijungiančias linijas, prioritetas bus teikiamas turinčioms didžiausią vartotojų kiekį", — sakė jis.
Pabrėžiama, kad rekonstruotinos linijos buvo identifikuotos atlikus detalią elektros tiekimo oro linijų gedimų analizę, identifikavus dažniausiai atsijungiančias linijas ir sudarius "raudonų zonų" žemėlapį. Tuo pačiu buvo nustatyta, kur greičiausiai reikalingas kompleksinis oro linijų atnaujinimas. Planuojamas atnaujinimas apims požeminių kabelių linijų tiesimą, nuotolinio valdymo sprendimų diegimą bei kitų susidėvėjusių tinklo elementų keitimą.
Ministras teigė, kad esant masiniams gedimams ir stichiniams reiškiniams, bus daugiau skiriama dėmesio su urėdijomis, kelininkais, savivalda ar seniūnijomis — tai padės greičiau pasiekti gedimų vietas.
"Platinant oro linijų proskynas miškuose, sieksime maksimaliai sumažinti galimą poveikį gamtai — dėl tokių medžių kirtimo tvarkos atnaujinimo šiuo metu tariamės su Aplinkos ministerija", — sakė jis.
Pažymima, kad energetikos ministerija planuoja peržiūrėti elektros instaliacijos įrengimo reglamentavimą, sudarantį galimybes buitiniams vartotojams, ypač nutolusiose taškuose, prijungti elektros generatorius, esant stichiniams reiškiniams ir masiniams sutrikimams — tai būtų taikoma tik naujiems vartotojams.