Raketos paleidimas

Rusijos Federacijos taryba pakomentavo JAV planus pratęsti START-III sutartį

(atnaujinta 11:31 2021.01.22)
Anksčiau Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki sakė, kad JAV siūlys Rusijai pratęsti susitarimą penkeriems metams. Jis baigsis vasario 5 dieną

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms gali pavykti pratęsti START-III dar nepasibaigus jos galiojimo laikui, RIA Novosti sakė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Anksčiau Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki sakė, kad JAV siūlys Rusijai pratęsti susitarimą penkeriems metams. Jis baigs galioti vasario 5 dieną.

"Puiki žinia, jei su šia pozicija nėra jokių papildomų sąlygų ir jei dabartinis tekstas bus pratęstas", — sakė jis.

Pasak Kosačiovo, net jei susitarimas įforminamas "tik diplomatiškai", iki ratifikavimo jis gali būti taikomas laikinai, kaip numato Rusijos įstatymas dėl tarptautinių sutarčių.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau sakė, kad Maskva pritaria susitarimo pratęsimui tomis pačiomis sąlygomis. Lūkesčiai siejami su Džo Baideno atėjimu į JAV prezidento postą. Ministerija atkreipė dėmesį, kad ankstesnė prezidento Donaldo Trampo administracija "sistemingai ir tikslingai" sunaikino senus susitarimus ir "vienašališkomis sąlygomis" bandė pažeisti Rusijos interesus.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Laikrodis, rodantis iki Eurovizijos-2021 likusį laiką

Kipro bažnyčia ragina nepriimti dainos "Velnias" į "Euroviziją"

(atnaujinta 10:25 2021.03.03)
Dainos, kurioje yra eilutės "Aš atidaviau savo širdį velniui, aš myliu velnią", pasirinkimas sulaukė kritikos iš dalies visuomenės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kipro stačiatikių bažnyčios sinodas ragina Vyriausybę užtikrinti, kad daina "El Diablo" ("Velnias"), kurią patvirtino Kipro transliavimo korporacijos CyBC (RIK) direktorių taryba, būtų atšaukta atstovauti Kiprui "Eurovizijos" dainų konkurse. Sinodo pareiškimą paskelbė Kipro arkivyskupija.

Dainos, kurioje yra eilutės "Aš atidaviau savo širdį velniui, aš myliu velnią", pasirinkimas sulaukė kritikos iš dalies visuomenės. Televizija pradėjo gauti įpykusių piliečių skambučius, kur tie reikalauja pašalinti dainą iš konkurso, kai kurie grasino padegti televizijos pastatą.

Korporacijos direktorių tarybos pirmininkas Andreasas Frangosas pareiškė, kad RIK neketina keisti pasirinktos dainos dėl kritikos ir dainos prasmė buvo neteisingai suprasta, o dainoje iš tikrųjų kalbama apie gėrio ir blogio kovą. Jo teigimu, nebuvo ir neketinama įžeisti kieno nors religinių jausmų.

Sinodas ragina dainą pakeisti kita, kuri "išreiškia Kipro istoriją, kultūrą, tradicijas ir siekius".

Pareiškime sinodas išreiškia griežtą nesutarimą ir nusivylimą tiek dėl RIK direktorių tarybos, tiek dėl kitų vadovų pozicijos, kurie, anot jo, užuot skatinti tautos teises ir žmonių laisvės ir moralinių vertybių reikalavimą, rengia "pasaulinį pasityčiojimą iš mūsų, skelbdami, kad atsiduodame velniui ir skatiname jo garbinimą".

"Atsižvelgdami į akivaizdų provokuojančių Turkijos užkariautojų siekių pavojų ir pabrėždami 200-ųjų nacionalinio išsivadavimo (nuo Turkijos jungo) metinių didybę, mes raginame savo žmones likti ištikimais nacionalinėms ir religinėms didžiosios 1821 metų kovos vertybėms, išsaugoti nepajudinamą tikėjimą savo tėvais, kuris išliko iki šių dienų", — sakoma pranešime.

"Kiekvieną dieną mes gauname daugybę atsiliepimų iš tūkstančių mūsų bendraminčių, kurie išreiškia savo pagrįstą nepasitenkinimą šia daina ir tuo, kaip ji buvo pasirinkta", — pranešė sinodas.

"Mes raginame Vyriausybę, kuri skiria RIK direktorių tarybą ir kuriai jis yra pavaldus, užtikrinti konkrečios dainos pasirinkimo atšaukimą ir pakeisti ją kita, atspindinčia mūsų istoriją, kultūrą, tradicijas ir siekius", — pareiškė Kipro stačiatikių bažnyčia.

Dainų konkursas "Eurovizija", kuris praėjusiais metais buvo atšauktas dėl pandemijos, šiais metais vyks gegužės 18–22 dienomis Roterdamo "Ahoy" arenoje, jame dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies.

Tegai:
Kipras, Eurovizija
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"
Bunny Wailer

Mirė regio atlikėjas Bunny Wailer'is

(atnaujinta 10:46 2021.03.03)
Wailer'is koncertavo kartu su regio karaliumi Bobu Marley'iu, be to, gavo tris prestižinius "Grammy" apdovanojimus už geriausią regio albumą

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Legendinis regio atlikėjas Bunny Wailer'is mirė Jamaikoje būdamas 73 metų, rašo žurnalas "Rolling Stone".

Muzikanto vadybininkė Maxine Stowe pranešė, kad Wailer'is mirė antradienį vienoje iš Jamaikos sostinės Kingstono ligoninių. Mirties priežastis neįvardijama.

​Wailer'is kartu su regio karaliumi Bobu Marley'iu koncertavo nuo kultinės grupės "The Wailers" įkūrimo momento 1963 metais. Pirmapradę kolektyvo sudėtį sudarė tik trys muzikantai — Marley'is, Wailer'is ir jų draugas Peter'is Tosh'as.

Po dešimties metų Wailer'is paliko grupę ir pradėjo solinę karjerą. Kaip regio atlikėjas jis tris kartus gavo prestižinį "Grammy" apdovanojimą už geriausią regio albumą.

Tegai:
muzika
Temos:
Metų netektys — 2021
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių