Ledynas

Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

(atnaujinta 00:46 2021.01.24)
Jie 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Naujo Prancūzijos ir Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl jūros vandens temperatūra aplink Antarktidą nepakilo tiek, kiek likusių vandenynų. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Communications".

Visame pasaulyje vandenyno paviršiaus temperatūra kyla dėl visuotinio atšilimo, tačiau aplink Antarktidą esančios jūros išlieka šaltos, kai kur temperatūra net krinta. Okeanologai šį reiškinį vadina "prarastos" Antarktidos šilumos paslaptimi.

Prancūzijos mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), Nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), Plėtros tyrimų instituto (IRD), Paryžiaus Sorbonos universiteto, Tulūzos Polio Sabatjė universiteto ir Tulūzos III Polio Sabatjė universiteto bei jų kolegos iš Australijos valstybinės mokslinių ir taikomųjų tyrimų asociacijos (CSIRO) 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL.

Tai yra ilgiausia temperatūros stebėjimų serija Pietų vandenyne. Daugumą jų mokslininkai atliko prancūzų laive "L'Astrolabe".

Mokslininkai nuleido XBT zondą, kuris, nardęs iki 800 metrų, užfiksavo vandens gylį, temperatūrą ir druskingumą.

Paaiškėjo, kad nedidelį vandens temperatūros sumažėjimą, pastebėtą paviršiuje, gilumoje pakeičia greitas ir pastebimas atšilimas — maždaug 0,04 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, kas yra penkis kartus greičiau nei vidutinis pasaulio vandenyno rodiklis.

Šis dramatiškas atšilimas gali turėti rimtų pasekmių Antarkties ledui, sako mokslininkai. Faktas yra tas, kad vandenyne prie Antarktidos krantų veikia pakėlimo mechanizmas — giliųjų vandenų iškilimas į paviršių dėl vertikalios cirkuliacijos. Jei gilieji vandenys yra šiltesni už paviršinius, jie reguliariai "pakerta" ledą iš apačios.

Pietų vandenynas tarsi sluoksniuojasi: šalti gėlo vandens srautai, nutekantys į vandenyno paviršių dėl tirpstančio ledo ir sniego, nuolat verčia į gelmes šiltesnius ir sunkesnius sūrius vandenis.

Remiantis autorių vertinimais, šiltas vanduo į paviršių iškyla 39 metrų greičiu per dešimtmetį, tai yra daug greičiau, nei manyta anksčiau. Nerimaujama, kad toks dramatiškas giluminis atšilimas gali susilpninti galingą cirkuliarinę srovę, supančią Antarktidą, suardydamas visą pasaulinės jūrų cirkuliacijos mechanizmą — vieną iš pagrindinių pasaulinės klimato sistemos veiksnių.

Tegai:
Antarktida, mokslininkai
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas

Kol mirtis neišsiskirs: tapo žinomas paskutinis princo Filipo noras

(atnaujinta 16:03 2021.04.12)
Nujausdamas savo išėjimą, 99 metų Edinburgo hercogas iškvietė savo pirmagimį princą Čarlzą ir kreipėsi į jį su labai asmenišku prašymu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Mirusysi Didžiosios Britanijos karalienės vyras princas Filipas neva nujautė savo mirtį: mirties patale jis išsakė savo paskutinį norą sūnui Čarlzui.

Keletą mėnesių princas Filipas bandė kovoti už savo gyvybę. Hercogas persirgo COVID-19, po to jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, mėnesį jis praleido ligoninėje. Tuo metu jį aplankė sūnus Čarlzas, kuris su ašaromis išėjo iš ligoninės. Balandžio 9 dieną Jos Didenybės vyras mirė, o Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.

Dabar paaiškėjo tėvo ir sūnaus susitikimo detalės: per atvirą pokalbį princas Filipas išsakė savo paskutinį norą princui Čarlzui.

Anot artimų šaltinių, hercogas paprašė įpėdinio pasirūpinti savo gyvenimo meile — Elžbieta II, kai jo nebebus šalia. Tokiu būdu jis priminė sūnui, kad netrukus jam teks prisiimti atsakomybę už visą šeimą.

Kaip pranešė leidinys "The Sun", karalienės vyras svajojo palikti gyvenimą namuose, artimųjų rate. Taip ir atsitiko: hercogas tyliai mirė savo miegamajame, o žmona buvo su juo iki paskutinio, prisimindama jų begalinės meilės istoriją.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Mirė Elžbietos II vyras princas Filipas
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Britanijoje paskelbtas gedulas dėl princo Filipo mirties
Ukrainos kariai Donbase

"National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį, Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.

Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.

Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.

Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.

Padėtis Ukrainos rytuose

Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.

Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos Informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.

Tegai:
karas, Donbasas, Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Kas ir kodėl provokuoja Rusiją pokalbiais apie Ukrainos priėmimą į NATO
Krymo ir Donbaso gyventojai pateikė EŽTT 8000 skundų prieš Ukrainą
Rusija, Vokietija ir Prancūzija surengs konferenciją Donbaso klausimu
Rusija aiškinasi, kiek Vakarai yra pasirengę vėl padegti Donbasą
"Viskas dėl Donbaso": ką JAV armija sukėlė Europoje