Norvegija, archyvinė nuotrauka

Norvegija pasiskundė dėl "Stalino raudonosios armijos" invazijos

(atnaujinta 23:19 2021.01.28)
Taip vaizdingai žurnalistas apibūdino Kamčiatkos krabus, kurie apsigyveno Norvegijoje ir juda į pietus

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Norvegijos gyventojai skundėsi dėl Kamčiatkos krabų invazijos, sakė ispanų laikraščio "La Vanguardia" žurnalistas Rafaelis Ramosas, pavadindamas vėžiagyvius "Stalino raudonąja armija". 

1970-aisiais sovietų mokslininkai eksperimento metu krabus gabeno į Murmanską ir Kolos pusiasalį. Pasak Ramoso, krabams pavyko ne tik įsikurti, bet ir migruoti į kaimyninės Norvegijos teritoriją iki Lofoteno salų. 

Žurnalistas pažymi, kad dabar vėžiagyviai kelia didelių problemų vietos žvejams, nes jie plėšo tinklus žnyplėmis. 

Savo reikalavimus pareiškė ir aplinkosaugininkai. Jų nuomone, didelės krabų kolonijos valgo midijas, moliuskus, planktoną ir kitus jūros dugno gyventojus, taip sutrikdydamos ekosistemos pusiausvyrą. 

Straipsnio autorius krabų invaziją palygino su vokiečių Norvegijos okupacija Antrojo pasaulinio karo metu. "Tačiau net ir šie ilgalaikiai įsiveržimai negali būti lyginami su dešimties milijonų Kamčiatkos krabų, Stalino raudonosios armijos, invazija", — apibendrino Ramosas. 

Krabai apiplaukė Nordkapą ir nusileido pakrante iki Lofoteno salų, jų judėjimo greitis yra 50 kilometrų per metus. Manoma, kad po dešimties metų jie pasieks Bergeną. Vanduo ten jau daug šiltesnis, kyla klausimas, ar jie sustos čia, ar prisitaikys ir tęs savo kelionę į pietus. 

Norvegijoje, kaip ir Rusijoje bei Aliaskoje, įvedamos metinės krabų medžiojimo kvotos, siekiant neperkrauti rinkos, leidžiama gaudyti tik patinus, įpareigojant paleisti pateles ir jauniklius atgal į vandenį (ne visi tai daro, todėl lieka ikrų). 

Antrojo pasaulinio karo metu Norvegiją okupavo vokiečiai. Rusai, kovodami su jais, šimtą kilometrų nuėjo gilyn į ginčijamą teritoriją, kol pasibaigus karui 1945 metais buvo nustatyta siena.

Tegai:
krabas, Norvegija
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Smėlis

Pasauliui prognozuojamas vienos svarbiausių prekių trūkumas

(atnaujinta 00:43 2021.03.06)
Anksčiau pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Pasaulyje baigiasi viena svarbiausių prekių — smėlis. Tai laikoma paklausiausiu ištekliu po vandens, rašo CNBC.

Smėlis yra pagrindinė medžiaga, naudojama tiesiant kelius, tiltus, taip pat gaminant stiklą, silicio drožles ir kt. Ekspertai prognozuoja, kad pasaulis jau susiduria su deficitu, kuris bus vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių.

"Mes niekada negalvojome, kad mums pritrūks smėlio, bet kai kuriose vietose tai jau vyksta", — sakė JT klimato mokslininkas Paskalis Peducis (Pascal Peduzzi). Norint pagaminti toną cemento, reikia 10 tonų smėlio. Tai reiškia, kad vien statyboms per metus sunaudojama nuo 40 iki 50 milijardų tonų smėlio.

Per pastaruosius du dešimtmečius trigubai padidėjęs jo naudojimo greitis gerokai viršija natūralų papildymo mechanizmą. Smėlis "suvokiamas kaip pigus, prieinamas ir nesibaigiantis produktas, tačiau taip nėra", sako ekspertai. Gyventojų skaičiaus augimas ir urbanizacija gali dar labiau padidinti šio produkto paklausą.

Anksčiau buvo pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių. Siuntimo išlaidos pastaruoju metu padidėjo 300 proc. Ekspertai tai sieja su netolygiu pasaulio ekonomikos atsigavimu koronaviruso pandemijos metu.

Tegai:
ekonomika