Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas

Italijoje gydytojas žudė pacientus su COVID-19, kad atlaisvintų lovas

(atnaujinta 21:35 2021.02.01)
Pažymima, jog Italijoje siautėjusios epidemijos metu šis gydytojas buvo priešakyje kovoje su koronaviruso infekcija ir pats pasakojo, kad "kiekviena pamaina buvo kova siekiant išgelbėti kuo daugiau gyvybių"

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Italijoje gydytojas iš Montichiari miesto Karlas Moska (Carlo Mosca) įtariamas koronavirusu sergančių pacientų nužudymu, padarytu, siekiant atlaisvinti lovas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tyrimo duomenimis, gydytojas specialiai pacientams su COVID-19 suleisdavo vaisto, sukeliančio kvėpavimo sutrikimų. Dėl jo veiksmų mirė du pacientai. Vienu atveju autopsija parodė, kad paciento audiniuose ir organuose yra vaisto, kuris gali sukelti jo mirtį, jei bus pažeistas dozavimas, praneša "Brescia Today".

Leidinys "La Repubblica" rašo, kad Italijoje siautėjusios epidemijos metu Moska tiesiogine prasme buvo priešakyje kovoje su koronaviruso infekcija. Gydytojas pats pasakojo, kad "kiekviena pamaina buvo kova siekiant išgelbėti kuo daugiau gyvybių". Tačiau Brešos prokurorų pateiktas kaltinimas mažiausiai dviejų pacientų nužudymu gali apversti aukštyn kojomis didvyriškos gydytojo kovos su pandemija istoriją.

Motyvai, dėl kurių Karlas Moska žudė pacientus su koronaviruso, dar nėra aiškūs. Prie bylos buvo pridėtas ligoninės slaugytojų susirašinėjimas, kuriame jie įtarė gydytoją pacientų nužudymu, kad atlaisvintų lovas gydymo įstaigoje. Tarpusavyje jie vadino jį pakvaišusiu.

Šiuo metu Moskai taikomas namų areštas ir jo laukia bylos nagrinėjimas teisme.

Tegai:
nužudymas, koronavirusas, Italija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1501)
Dar šia tema
Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai
Lietuvos gyventojai per klaidą suleistos penkios COVID-19 vakcinos dozės
PSO papasakojo apie koronaviruso likimą
Vakcinacija

"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Europos Sąjunga gali prarasti nuo 50 iki 100 milijardų eurų dėl investuotojų susirūpinimo dėl "vangaus" skiepijimo tempo, rašo "Bloomberg".

Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą.

Be to, investuotojai yra susirūpinę dėl vis didėjančio COVID-19 paplitimo ES, nes tai gali sutrikdyti jų strategijas, priduria "Bloomberg", remdamasi "BlackRock Investment" ir "Bank of America" finansinio konglomerato pareiškimais.

Taip pat Europos fondai yra susirūpinę dėl kapitalo nutekėjimo, kuris, kaip matyti iš medžiagos, regione fiksuojamas trečią savaitę iš eilės.

"Europa turi paspartinti vakcinų įvedimo tempą, jei nori nugalėti virusą. <...> Tuo pačiu metu [skiepijimo procesą — Sputnik] stabdo biurokratija ir prieštaringi valdžios pareiškimai", — agentūra cituoja vyriausiojo Principal Global Investors vyriausiąjį strategą Simu Shahą.

Europos Komisija vakcinų kūrimo etape valstybėms narėms sudarė apie 2,3 milijardo dozių. ES gyvena apie 450 milijonų gyventojų.

Nors trijų vakcinų vartojimas Europos Sąjungoje buvo patvirtintas centralizuotai, su gamintojais buvo sudarytos preliminarios sutartys. Nepaisant to, valstybės susidūrė su nepakankamu pristatymu, pažeisdamos įsipareigojimus.

Tegai:
ES, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1501)
Mitingas Kalužskajos aikštėje Maskvoje, kuris sutapo su 1991 m. kovo 17 d. Visos Sąjungos referendumo dėl TSRS išsaugojimo metinėmis

Kodėl komunistai sunaikino TSRS?

(atnaujinta 14:14 2021.03.08)
Neseniai Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad kovo 17 dieną komunistai ir jų sąjungininkai surengs visos Rusijos akciją "Už TSRS — už stiprią, teisingą, socialistinę Rusiją", ir pakvietė visus rusus joje dalyvauti

Turima omenyje, kad dabar Rusija yra silpna, neteisinga, tačiau yra puikūs komunistais, kurie žino, kaip visa tai ištaisyti. Ar taip? Apie tai rašoma  RIA Novosti autoriaus Pavelo Danilino straipsnyje.

Reikia pasakyti, kad komunistų akcijos yra susijusios su labai įdomiu įvykiu: lygiai prieš 30 metų, 1991 metų kovo 17 d., buvo surengtas referendumas dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) išsaugojimo. Manoma, kad tada pirmą kartą per tiesioginę valios išraišką TSRS piliečiai galėjo pasisakyti apie šalies ateitį. Klausimą tuometiniai komunistai suformulavo itin gudriai ir dviprasmiškai: "Ar manote, kad būtina išsaugoti Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą kaip atnaujintą lygių suverenių respublikų federaciją, kurioje bus visiškai garantuotos bet kurios tautybės asmens teisės ir laisvės?" Ar norite būti turtingi ir sveiki, ar vargšai ir sergantys?

Nenuostabu, kad 76,4 proc. balsavusiųjų atsakė į klausimą "taip", tai yra, jie buvo prieš projekto "TSRS" užbaigimą. Tuo remiantis Genadijaus Ziuganovo partijos nariai iki šiol įtikina potencialius šalininkus, kad Tarybų Sąjungos žlugimas buvo neteisėtas.

Tačiau velnias visada slepiasi detalėse, šiuo atveju — formuluotės detalėse. Dėl sudėtingai sudaryto klausimo vieni balsavo už Sąjungos išsaugojimą, kiti — už naują federaciją, dar kiti — apskritai už teises ir laisves, būdami TSRS, nors ir atnaujinta forma, priešininkai. O šešios iš 15 sąjunginių respublikų — Lietuva, Latvija, Estija, Gruzija, Moldova ir Armėnija — apskritai atsisakė balsuoti. Tam tikra prasme pats šis faktas jau padarė referendumą ne visai teisėtu — jei beveik pusė Sąjungos subjektų nusprendė į klausimą neatsakyti kaip 5 nereikšmingą.

1991 metų pavasarį sovietinės valstybės demontavimo procesas jau buvo įsibėgėjęs. Ir kaip žinoma, visi bandymai sustabdyti šį istorinį procesą buvo nesėkmingi. Kas šiandien netrukdo komunistams siūlyti tokį 30 metų senumo įvykių aiškinimą: neva Tarybų Sąjungos piliečiai vienareikšmiškai pasisakė už šalies vienybės išsaugojimą ir tik atskirų respublikų vadovų išdavystė ir politines ambicijos neleido išgelbėti TSRS. Tiksliau sakant: kalti Jelcinas, Kravčukas ir Šuškevičius (RSFSR, Ukrainos SSR ir Baltarusijos SSR vadovai), kurie po kelių mėnesių separatiniai nusprendė Tarybų Sąjungos likimą, neturėdami tam žmonių mandato.

Toks aiškinimas, be abejo, buvo naudingas Rusijos komunistų partijai: pasirodo, kad TSRS žlugimas buvo sąmokslo rezultatas, kuriame kalti tik ideologiniai komunistų priešininkai. Bet šis aiškinimas yra, švelniai tariant, pusiau tiesa, o iš tikrųjų — tiesioginis melas.

Pradėsime iš to, kad pati referendumo surengimo idėja reiškė, kad iki to laiko Tarybų Sąjunga tapo tokia silpna, kad norint ją išsaugoti, reikėjo sugalvoti įvairius ramsčius. TSRS išsaugojimo klausimas reiškė, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas ne mažiau svarbus tautų ir elito reikalavimas dėl jos likvidavimo. Referendumas iš tikrųjų įteisino skyrybų proceso pradžią, nesvarbu, ką kas pasakė ir kas ko tikėjosi iš jo rezultatų.

Sąjungos ateities klausimo kėlimui pritarė didžioji dauguma TSRS Aukščiausiosios liaudies deputatų tarybos IV suvažiavimo delegatų. Už rezoliucijos dėl referendumo surengimo priėmimą balsavo 1677 deputatai, prieš buvo 32, susilaikė 66. Kas buvo šie deputatai? Tai buvo TSKP nariai, aukščiausios sovietinės nomenklatūros atstovai — įmonių direktoriai, kolūkių pirmininkai, aukšti teisėsaugos institucijų pareigūnai, regioninių partinių organizacijų sekretoriai, vykdomosios valdžios organų vadovai ir taip toliau. Ir štai jie visi vieningai balsavo už klausimą: "Ar neturėtume palaidoti Tarybų Sąjungą?"

Kodėl tai buvo būtent laidojimo procedūros startas? Na, be to, kad daugelis sovietinių respublikų ignoravo referendumą, taip pat svarbu, kad būtent pagal jo rezultatus Gorbačiovas ir jo bendražygiai pradėjo Sąjungos "atnaujinimo" procesą. Ir šis "atnaujinimas" tapo galimybių langu tiems, kurie nenorėjo dar vienos šlykščios reformos ir nenorėjo gyventi vienoje šalyje su tais, su kuo 74 metus ėjo petys į petį. Gorbačiovas ir jo aplinka itin miglotai įsivaizdavo, ką reikia padaryti, kad "sovietai vėl taptų puikūs", tačiau jų oponentai puikiai ir aiškiai žinojo, ką reikia padaryti, kad jiems viskas pavyktų: jie turėjo išsiskirti su kitais ir gyventi atskiru namu ir atskiru ūkiu. Sutikite, kad teigiama tokių uolių savininkų programa buvo daug įdomesnė masėms, o ne siekis pagerinti suniokotas kareivines.

Beprasmės derybos tarp Gorbačiovo ir respublikų lyderių tęsėsi nuo to momento, kai buvo apibendrinti referendumo rezultatai, iki 1991 metų rugpjūčio. Rugpjūčio 20 dieną buvo numatyta pasirašyti eilinius susitarimus, kurie teoriškai leistų išlaikyti TSRS naujos federacijos pavidalu, tačiau jau be Baltijos šalių. Šiuo metu radikaliai nusiteikę TSKP lyderiai surengė karikatūrinį pučą, kuris baigėsi visišku fiasko. TSRS valstybinio nepaprastosios padėties komiteto nesėkmė tapo signalu Tarybų Sąjungos laidotuvėms. Ir šias laidotuves suorganizavo visiškai ištikimi komunistai. Kitų gi tuo metu šalies vadovybėje nebuvo!

Tokiu būdu tikroji 30 metų senumo istorija atrodo taip: iš pradžių komunistai inicijuoja referendumą dėl unitarinės valstybės pertvarkymo į amorfinę konfederaciją, po to jie dokumentuoja šį procesą, po to organizuoja ar neorganizuoja pučą ir čia gi be jokio pasipriešinimo perduoda visą valdžią į jau nepriklausomų valstybių lyderių rankas. Belovežo susitarimai ir trys Sąjungos duobkasiai šiame tragiškame vodevilyje — tik finalinia aktas. Tai net ne pačios laidotuvės, o tik kapo užkasimas. Visus ankstesnius aktus pastatė ir suvaidino "ištikimi leninistai". Jie nužudė, nuvežė į morgą, taip pat įdėjo į karstą. Visa tai padarė patys komunistai.

Todėl kai šiandien komunistų partija pareiškia, kad kažkas išdavė TSRS piliečius, jie turėtų šių išdavikų ieškoti tarp savo lyderių, partijos narių ir šalininkų.

Akivaizdu, kad šiuolaikinius komunistus domina tik toks 1991 metų įvykių aiškinimas, kai šalis tapo "Jelcino ir demokratų sąmokslo" auka. Šis aiškinimas leidžia Rusijos komunistų partijos vadovybei atleisti save ir savo pirmtakus nuo atsakomybės už šalies iširimą ir privatizuoti mitą apie TSRS.

Komunistai apskritai mėgsta palaikyti mitus apie save. Jei prieš 40 metų sovietinėje mokykloje bet ką paklaustų, o kas nuvertė carą, 90 procentų atsakytų, kad bolševikai. Kurie tuo metu buvo arba užsienyje, arba tremtyje. O carą-tėvą nuvertė jo gi ištikimi draugai iš Generalinio štabo ir šnekūs Valstybės Dūmos deputatai. Štai nuo paskutinio imperatoriaus ir jo šeimos sušaudymo komunistai bandė atsiriboti, esą, ne mes, o Uralo regiono taryba ir apskritai... Bet čia su mitu nelabai išėjo. Labai šlykštus buvo darbas.

Tačiau dabar Ziuganovas aktyviai naudoja mitus. Klausytis jo, visas geras, kas buvo sovietmečiu, tai yra tiesioginis net ne sovietų komunistų, o beveik asmeniškai Genadijaus Ziuganovo nuopelnas. Taigi pergalė kare, neraštingumo panaikinimas, industrializacija, kosmoso projektas, nemokama medicina ir švietimas — visa tai padarė jei ne pati komunistų partija, tai tikrai tie, kas įkūrė Rusijos komunistų partiją. Užtas viskas, kas bloga TSRS istorijoje — tai arba priešų šmeižtas, arba laukinio kapitalizmo palikimas. O šiuolaikinėje istorijoje — net ir apskritai 90-ųjų laukinio kapitalizmo ir Boriso Jelcino įvykdyto  Sąjungos išdavystės akto palikimas. Šiame mite komunistai yra tiesioginiai TSRS paveldėtojai ir vieninteliai sovietinio laikotarpio tęsėjai, ir jie pateikiami taip, lyg Zjuganovas asmeniškai pastatytų Dniepro hidroelektrinę.

Tačiau iš tikrųjų RFKP turi labai abejotiną santykį su sovietine praeitimi. O jei atidžiai pažvelgti į Dūmos komunistų frakcijos sudėtį nuo 2003 metų, nekils abejonių, kad vargu ar nors vienas iš respektabilių deputatų turėjo šansą išgyventi 1937 metais. Iš tikrųjų, būtent 2003 metais iš Valstybės Dūmos komunistų frakcijos dingo paskutinis darbininkas (Šandybinas), tačiau tuo pat metu ten pasirodė žymiausi naftos kompanijos "Jukos" akcininkai Muravlenka (bendrovės generalinis direktorius) ir Kondaurovas ("Menatep" ir "Jukos" informacinio skyriaus viršininkas), ir vienas iš "Megafon" savininkų Majevskis, ir finansininkas ir nekilnojamojo turto specialistas Semiginas — ir daugelis kitų ne pačių skurdžiausių žmonių, kurie su darbo klase  yra susiję taip pat kaip Genadijus Ziuganovas su baletu. Kas išeina? Pasirodo, tikrai "liaudies" partija, kuri išvarė vienintelį darbininką iš frakcijos, tačiau lengvai įtraukė akivaizdžius pasaulio valgytojus-išnaudotojus ir net "nusikaltstamų" (Rusijos Federacijos komunistų partijos požiūriu) privatizavimo sandorių dalyvius.

Taigi Rusijos Federacijos komunistų partija, save pozicionuojanti kaip darbininkų ir valstiečių partijos įpėdinė, iš tikrųjų tapo organizacija, turinčia inertišką nepakeičiamos partijos nomenklatūros ir stambaus verslo struktūrą. Tai yra į normalią buržuazinę partiją, sunkiai atskiriamą nuo kažkokio "Jabloko".

Bet, ko gero, šiandien partija išsivalė nuo senosios oligarchijos atstovų ir visa tai buvo tik apmaudus atsitiktinumas? Visai ne. Tas pats Muravlenka nustojo būti deputatu tik dabartiniame sušaukime. Pavyzdžiui, žuvies pramonininkas Vladimiras Blockis, bankininkas Vadimas Kuminas yra veikiantys deputatai komunistai. Jau nekalbant apie daugybę didelio verslo atstovų Rusijos Federacijos komunistų partijos regioniniuose skyriuose ir subjektų įstatymų leidybos susirinkimuose!

Bet kam toli eiti, kai galima priminti apie kandidatą į Rusijos prezidentus iš Rusijos Federacijos komunistų partijos — apie Pavelą Grudininą. Taip, Grudininas nėra Rusijos Federacijos komunistų partijos narys, tačiau ji iškėlė jį į pagrindinį valstybinį postą Rusijoje! Labai skambantis niuansas, taip? Apskritai, jei pažvelgti į Grudininą, jis yra tikrai ideali Ziuganovo komunistų partijos personifikacija. Iš kilmės agrarininkas, vykdydamas ne pačius gudriausius privatizavimo sandorius, pavertė Lenino tarybinį ūkį netoli Maskvos į UAB "Lenino tarybiniu ūkiu", kur jis nominaliai yra direktorius. Rinkiminiuose Grudinino vaizdo įrašuose gyvenimas jo ūkyje buvo reklamuojamas kaip "dangiškosios TSRS" dalis, kurią Grudininas sugebėjo išsaugoti šalies žlugimo fone. Iš tikrųjų, Grudininas gavo auksinę žemę netoli Maskvos. O jo UAB "Tarybinis uūkis" — įprasta kapitalistinė žemės ūkio valda, kurios naudos gavėjai yra Grudininas ir jo artimieji. Tuo pačiu metu, remdamiesi geriausiomis komunistų partijos tradicijomis, jie aktyviai naudoja "sovietų" įvaizdį. Vyksta begėdiška prekyba nostalgija.

Bet kad ir kaip stengtusi Ziuganovas įtikinti visus, kad viskas, kas praeityje buvo gera, įvyko komunistų dėka, o viskas, kas buvo bloga, įvyko dėl komunistų priešininkų, — nieko Komunistų partijos lyderiui neišeina. Bandymai priimti gerą veido išraišką užtikrinant rinkėjams, kad tik komunistai sugebės "vėl padaryti TSRS didingą", nes jie neva yra Sovietų komunistų partijos paveldėtojai, taip pat sudaužo į atšiaurią tikrovę. Kaip ką tik pamatėme, ir pačią Sovietų Sąjungą sunaikino tie patys komunistai, o jų oponentai neturėjo nieko bendra su tuo šiek tiek mažiau nei 146 procentais. Ir Rusijos Federacijos komunistų partija yra visai ne TSKP, o eilinė buržuazinė kairiųjų populistų partija, nevengianti sąjungininkų ir net vasalų santykių su kapitalistais.

Kažkaip taip ir atrodo šis komunistinis mitas, jei nulupti nuo jo odą.

Galiausiai reikia pasakyti dar vieną dalyką: prekiaudamas nostalgija, įtraukdamas kapitalistus į partijos sąrašus, taip pat įsteigdamas organizacijos vadovybėje gerontokratiją, kuriai net Černenkos laikų politinis biuras pavydėtų, Rusijos Federacijos komunistų partija greitai juda į istorija aklavietę. De facto komunistai naikina kairiųjų projekto ideologinį ir politinį pagrindą, diskredituoja socialdemokratines tradicijas ir vertybes. Vargu ar komunistų partija galės savarankiškai išlipti iš šios aklavietės. Tai, savo ruožtu, sukels disbalansą mūsų šalies politinėje sistemoje. Neatmetama ir galimybė, kad visa Rusijos visuomenė turės gana smarkiai įsitempti, kad ištaisytų viską, ką sukūrė Genadijus Ziuganovas ir jo vadinamieji ištikimi komunistai.

Tegai:
Rusija, TSRS