Vilniaus panorama

Paskaičiuota, kiek kartų praėjusiais metais Lietuva buvo paminėta užsienio žiniasklaidoje

(atnaujinta 17:29 2021.02.04)
Pabrėžiama, kad Lietuvos paminėjimuose vyravo neutralaus pobūdžio tonas (78 proc. visų paminėjimų), o teigiamais reikšmingais pranešimais apie Lietuvą potencialiai pasiekta auditorija buvo 1,6 karto didesnė nei neigiamais

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 116 tūkst. pranešimų užsienio žiniasklaidoje, kuriuose buvo minima Lietuva, rašoma Vyriausybės pranešime.

Pranešime pabrėžiama, kad daugiausia prie šalies matomumo 2020 metais prisidėjo išskirtinės iniciatyvos ("Laisvės kelias", Baltijos šalių "kelionių burbulas", Vilnius — kavinė po atviru dangumi), taip pat veiksmai, susiję su "Lietuvos parama Baltarusijos visuomenei" ir šalies institucijų nuosekli komunikacija investicijų pritraukimo ir turizmo srityse.

"Lietuvos matomumą užsienio žiniasklaidoje lemia ne tik pavienės, išskirtinės iniciatyvos, bet ir ilgalaikės temos, kurios tampa šalies atpažįstamumo atributais ir prisideda prie Lietuvos reputacijos stiprinimo, — tai Lietuvos siūlomi sprendimai ir kompetencija finansinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse, startuolių ekosistemos potencialas, kūrybinės partnerystės ir iniciatyvos, siūlančios globalių iššūkių sprendimus", — pažymi Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje vertinimas apėmė 13 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) ir 7 šalies įvaizdžio sritis (valdymas (užsienio ir vidaus politika), eksportas, investicijos ir imigracija, gyventojai, kultūra ir paveldas, turizmas, sportas.

Daugiausiai Lietuvos paminėjimų užfiksuota Vokietijos (38 092 pranešimai), Rusijos (22 416) ir Jungtinės Karalystės (19 524) žiniasklaidos portaluose. Mažiausiai apie Lietuvą rašė Šiaurės šalys — Švedija (1 798 pranešimai), Danija (997), Norvegija (448) ir Izraelis (723).

Ryškiausiai matomos sritys pagal paminėjimų skaičių — valdymo (61,09 proc. visų žinių), investicijų ir imigracijos (12,27 proc.), turizmo (10,28 proc.), kultūros (7,61 proc.).

Lietuvos paminėjimuose vyravo neutralaus pobūdžio tonas (78 proc. visų paminėjimų), o teigiamais reikšmingais pranešimais apie Lietuvą potencialiai pasiekta auditorija buvo 1,6 karto didesnė nei neigiamais.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva
Тест на коронавирус

Moteris užsikrėtė koronavirusu ir nupliko

(atnaujinta 17:31 2021.02.27)
Anksčiau japonų mokslininkai teigė, kad kai kurie jau pasveikę pacientai, užsikrėtę koronavirusu, skundėsi plaukų slinkimu

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Anglijos Devono grafystės Totneso miesto gyventoja neteko plaukų dėl naujos koronaviruso infekcijos, pranešė Devon Live.

Parduotuvė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abby Read pernai kovą susirgo COVID-19, kai jos dviem dukterims buvo diagnozuotas koronavirusas. Read, skirtingai nei jos vaikai, nepatyrė bendrų simptomų — visų pirma, ji nekosėjo ir nejautė nuovargio ar kvėpavimo problemų.

Po kelių savaičių viena iš dukterų pastebėjo, kad jos motinai ant galvos buvo keli pliki lopai. "Plaukai pradėjo slinkti kuokštais. Buvau siaubingai nusiminusi ir jaučiausi labai prislėgta. Atrodžiau sau nepatraukli", — prisipažįsta ji.

Ji nežinojo apie tokias besimptomio koronaviruso pasekmes, todėl nusprendė ieškoti informacijos internete. Viename straipsnyje ji perskaitė, kad 22 procentai moterų, sergančių COVID-19, kenčia nuo plaukų slinkimo. "Aš visiškai nenuplikau, — patikslino ji. — Nuplikau dviem lopais."

Gydytojas patarė Read į plaukų slinkimo vietą įtrinti kortikosteroidų tepalo, kuris naudojamas odos bėrimams ir dermatitui gydyti. Vaistas padėjo, o po šešių mėnesių plaukai pradėjo atsigauti. Moteris taip pat pakeitė mitybą, iš raciono išbraukdama duoną ir pieno produktus.

Anksčiau japonų mokslininkai teigė, kad kai kurie jau pasveikę pacientai, užsikrėtę koronavirusu, skundėsi plaukų slinkimu. Jiems taip pat pasireiškė dusulys, silpnumas ir sutriko uoslė. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad kenčiantiems nuo Ebolos ir dengės karštligės būdingi panašūs simptomai, tačiau neatmetė, kad taip nutiko dėl streso.

Tegai:
koronavirusas
Šulinys

Pensininkė įkrito į 16 metrų gylio šulinį ir išgyveno

(atnaujinta 19:08 2021.02.27)
Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Gelbėtojai Amerikos mieste Silvertone, Oregone, išgelbėjo pensininkę, įkritusią į 16 metrų šulinį, praneša "The Oregonian".

Vasario 18 dienos rytą 80 metų moteris įkrito pro medinį šulinį dengusį dangtį. Ji įkrito į 16 metrų gylį, iš dalies paniro į vandenį, tačiau išgyveno.

Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai.

Gelbėtojai nukentėjusiąją ištraukė iš šulinio. Ji buvo sąmoninga, tačiau patyrė traumų ir hipotermiją. Sunkios būklės paguldyta į ligoninę.

Anksčiau pranešta, kad ketverių metų berniukas JAV Teksaso valstijoje įkrito į 13 metrų gylio šulinį ir ten praleido kelias valandas, kol gelbėtojai jį surado.

Tegai:
Šulinys