Medicininės pirštinės

Įvertinta būtinybė viešumoje mūvėti pirštines

(atnaujinta 22:19 2021.02.14)
Pasak PSO atstovės Rusijoje, ekspertai pataria reguliariai plauti rankas 20–40 sekundžių arba jas dezinfekuoti

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. PSO neskelbia rekomendacijų dėvėti pirštines viešose vietose, interviu RBC sakė organizacijos atstovė Rusijoje Melita Vujnovič.

Anot jos, ekspertai pataria reguliariai plauti rankas 20–40 sekundžių arba jas dezinfekuoti.

"Pirštinės rekomenduojamos gydymo įstaigose ir ten, kur yra didelė tikimybė užsikrėsti ar užkrėsti ką nors kitą, tai yra, ten, kur artimai bendraujama su žmonėmis, vietose, kur teikiamos kai kurios paslaugos", — teigė agentūros pašnekovė.

Anksčiau PSO pabrėžė kaukių dėvėjimo svarbą. Organizacija pažymėjo, kad kaukė apsaugo ne tik jos savininką, bet ir šalia esantį žmogų, jos naudojimas yra svarbus, nes yra daug besimptomių viruso nešiotojų.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1483)
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Koronavirusas

Virusologas numatė pandemijos pabaigą

(atnaujinta 08:05 2021.03.06)
Tuo pačiu pasak jo, žmonėms skirto koronaviruso eroje yra du įvykių vystymosi variantai: susirgti ar pasiskiepyti.

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemija baigsis iki 2022 metų, taip pat ir dėl bandos imuniteto susiformavimo, sakė Vladimiras Oberemokas, Krymo federalinio universiteto Biochemijos katedros docentas, virusologas, praneša RIA Novosti.

"Sergamumo sumažėjimas šiuo metu yra natūralus reiškinys, susijęs su daugeliu žmonių, pasveikusių po ligos, susidariusiu bandos imunitetu ir skiepų pradžia. Vis dar galimi nedideli COVID-19 protrūkiai, tačiau iki 2022 metų pandemija pasibaigs, ir per vieną kartą koronavirusas taps ne blogesnis nei įprastas gripas", — sakė jis, kurio žodžius cituoja universiteto spaudos tarnyba.

Pasak jo, žmonėms skirto koronaviruso eroje yra du įvykių vystymosi variantai: susirgti ar pasiskiepyti.

"Vakcina tinka senyviems žmonėms, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis, kurie nėra tikri, kad gali saugiai sirgti. Antikūnų titras paprastai išlieka aukštas maždaug metus po ligos, po vakcinacijos — tikėtina, kad tas pats. Bet ar nepamirškite apie vadinamąjį T-ląstelių imunitetą, kuris ligos atveju išlieka iki kelerių metų", — pažymėjo jis.

Pasak jo, remiantis glaudžiai susijusių SARS-CoV-2 koronavirusų tyrimų duomenimis, žmogus po ligos susiformavusios imunologinės atminties kasmet nesusirgs nauju koronavirusu.

"Daugumai sergančių žmonių tikimybė vėl susirgti bus ne dažniau kaip kartą per trejus ketverius metus. Vakcinų ir vaistų nuo koronaviruso klausimas išliks aktualus dar 10-20 metų, nors ir ne tiek kad tai šiandien jaudina mūsų protą", — pabrėžė mokslininkas.

Nuo pandemijos pradžios regione buvo užsikrėtę 35,9 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 32 tūkstančiai pasveiko. Ligoninėse yra 1,4 tūkstantis pacientų, mirė 945 žmonės.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1483)
Automobiliai

Vasarį naujų lengvųjų automobilių registravimas smuko beveik 43%

(atnaujinta 08:07 2021.03.06)
2021 metų sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruota 5 118 naujų lengvųjų automobilių, tai yra net 44,0% mažiau nei praėjusiais metais (9 138 vnt.)

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vasarį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 42,9% iki 2 574 vnt., kai 2020 metais vasarį šalyje buvo įregistruoti 4 508 automobiliai. Apie tai pranešė "AutoTyrimai".

Reeksportas ir toliau išlieka reikšmingu rinkos veiksniu: 586 įregistruoti nauji automobiliai (iš jų — 533 "Fiat" ir 48 "Jeep") buvo išregistruoti dar iki mėnesio pabaigos, o dar 14 bus išregistruota artimiausiu metu. Tačiau būtent reeksporto apimčių smarkus sumažėjimas ir sąlygojo bendrą rinkos nuosmukį.

Vasarį asmeninių automobilių registravimas sumažėjo 47,4% iki 2 239 vnt., tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis išaugo 32,9% iki 335 vnt.

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo "Fiat" markė (881 vnt.), antroje vietoje liko "Toyota" (331), trečiąją vietą užėmė "Volkswagen" (243), ketvirtą — "Škoda" (160), penktą — "Renault" (114). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (48 vnt.).

Vasarį tarp asmeninės paskirties automobilių pirmavo "Fiat 500" (856 vnt.), "Toyota RAV4" (134), "Volkswagen Tiguan" (89), "Škoda Octavia" (76) ir "Jeep Compass" (48). Tarp lengvųjų komercinių automobilių populiariausi buvo "Renault Master" (77 vnt.) ir "Volkswagen Caddy" (36).

2021 metų sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruota 5 118 naujų lengvųjų automobilių, tai yra net 44,0% mažiau nei praėjusiais metais (9 138 vnt.).

Tegai:
automobiliai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje naudotų automobilių rinka smuko beveik perpus
Dėl pavasario polaidžio ribojamas sunkiasvorio transporto eismas