NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, archyvinė nuotrauka

Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO

(atnaujinta 14:34 2021.02.17)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi struktūrinėms reformoms. Jos paveiks ne tik organizacijos narius, bet ir kaimynines šalis

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Džo Baidenui tapus JAV prezidentu planai NATO atžvilgiu plečiasi: į naują strategiją norima įtraukti Ukrainą, Krymą ir Juodosios jūros regioną. Kitas svarbus tikslas — supriešinti Rusiją ir Turkiją. Plačiau apie tai aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Kolektyvinė gynyba

Kur eina NATO ir kokių tikslų siekia — aljanso gynybos ministrai atsakymų pradeda ieškoti vasario 17 dieną. Jų susitikimas paprastai vyksta prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris dabar planuojamas kovo mėnesį. Kolegos tariasi dėl galutinės darbotvarkės ir pateikia ją organizacijos generaliniam sekretoriui tvirtinti. Pasirengimas yra įtemptas: pasikeitus prezidento administracijai JAV žadamas perkrovimas.

Aljansas neslepia, kad Amerika vis dar yra pagrindinis transatlantinio saugumo garantas. Tuo pačiu metu tikimasi, kad Džo Baidenas taip pat vertina savo sąjungininkus. Ir vis kartoja: svarbu neleisti pabloginti santykių organizacijoje, kaip įvyko Donaldo Trampo prezidentavimo laikais.

Dieną anksčiau Portugalijos gynybos ministras Žoau Gomesas Kravinjo (João Gomes Cravinho) tiesiai šviesiai pasakė: "Trampo prezidentavimas yra ideologinis eksperimentas. Pasekmės pražūtingos JAV autoritetui ir Amerikos galiai pasaulyje".

Netylėjo ir Miuncheno saugumo konferencijos, kuri įvyks iškart po NATO gynybos ministrų susitikimo, pirmininkas Volfgangas Išingeris (Wolfgang Ischinger). Kalbėdamas apie tai, ko tikėtis aljansui iš Baideno, jis pažymėjo: "Patiems europiečiams svarbu atsakyti į klausimą: o kas, jei po ketverių metų amerikiečiai išsirenks prezidentą, kurio požiūris bus panašus į Trampo?"

Tačiau Vašingtonas žino apie savo sąjungininkų susirūpinimą. Ir naujasis Pentagono vadovas generolas Loidas Ostinas (Lloyd Austin) bando juos nuraminti. "Amerika tebėra atsidavusi aljanso vertybėms", — sako jis.

Baideno administracija netgi paskelbė pagrindiniams skeptikams — Vokietijai ir Prancūzijai — skirtą vaizdo įrašą apie Amerikos prezidento ir aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo derybas. "Įsipareigojimas kolektyvinei gynybai Vašingtonui yra šventas dalykas", — pokalbio metu sakė Baidenas.

Naujas prezidentas, seni reikalavimai

Santykių su sąjungininkais pokytis nereiškia, kad JAV atsisakys pagrindinio Trampo reikalavimo: aljanso narės turės padidinti gynybos išlaidas iki dviejų procentų BVP. Gynybos ministrų susitikime ši tema yra viena iš prioritetų.

Vokietija, Italija ir Ispanija taip ir nepasiekė tokio lygio. Ir vargu ar joms pavyks iki 2024 metų. Tačiau naujoji Amerikos administracija reaguoja ramiai. "Vašingtonas tikisi, kad iki 2031 metų šios šalys pasieks savo tikslus", — sakė Pentagono atstovas Džonas Kirbis (John Kirby).

Stoltenbergas taip pat tikisi padidinti gynybos išlaidas. Neketinama daryti išimčių: "Tai privaloma visoms aljanso šalims, įskaitant neseniai prisijungusią Šiaurės Makedoniją. Pereinamojo laikotarpio nebus."

Pentagonas bandė išlyginti reikalus ir atskirti Baideno ir Trampo požiūrį į kolektyvinį saugumą. Naujasis JAV prezidentas, pasak JAV kariuomenės, kitaip aiškina pačią koncepciją: Baidenui tai reiškia ne tik karines išlaidas, bet ir išlaidas medicinai bei naujų pandemijų prevencijai.

Kitas, Pentagono teigimu, demokrato lojalumo sąjungininkams patvirtinimas yra sprendimas sustabdyti kontingento išvedimą iš Vokietijos. Nors Berlynas tai vertina kitaip. Vokietijos valdžia primygtinai reikalauja: išsaugant Amerikos bazes šalyje reiks apsaugoti ne tik Europą, bet ir Ameriką nuo galimų Rusijos ir Vidurio Rytų šalių grėsmių.

Grąžinti Turkiją

Gynybos ministerijų vadovai posėdyje aptars ataskaitą "NATO – 2030", kurią 2020 metų pabaigoje parengė aljanso analitikai. Remdamiesi šiuo tyrimu, jie pradės kurti ateinančių metų strategiją.

S-400
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

"Svarbu prisitaikyti prie naujos tarptautinės padėties. Krizių atveju NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei dėl to bus pažeisti pagrindiniai principai", — rašoma dokumente.

Pasak pranešimo autorių, rimtas grėsmes kelia Kinija ir Rusija. Tačiau didelis dėmesys buvo skiriamas ir kitiems regionams. Aljanso nariai ragina neskubėti išvesti Amerikos kariuomenę iš Afganistano, sutelkti dėmesį į Siriją ir Iraką.

Pažymėtina ir tai, kad naujojoje strategijoje pabrėžiamas Juodosios jūros regionas. Objektyve — Turkija, Ukraina, Gruzija. NATO narės yra įsitikinusios, kad šių šalių saugumas tiesiogiai veikia situaciją Europoje ir Amerikoje.

NATO yra suinteresuota grąžinti Ankarą į transatlantinę orbitą, pabrėžia dokumento autoriai. Pirmuosius ryšių stiprinimo žingsnius žengė naujasis JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas: neseniai jis paskambino Turkijos užsienio reikalų ministrui Mevliutui Čavušoglu ir aptarė Vakarų ir Ankaros santykių problemas. Bet konfidencialus pokalbis nepasiteisino. Pirmiausia Blinkenas pareikalavo atsisakyti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemos S-400.

Krymas NATO darbotvarkėje

Aljanso gynybos ministrai taip pat aptars neseniai priimtą Kijevo pasiūlymą naudoti oro erdvę netoli Krymo. Kalbama apie iniciatyvą perduoti aljansui prieigą prie Simferopolio skrydžių informacijos zonos — tai, pagal Ukrainos klasifikaciją, yra oro navigacijos zona, priklausanti Chersono regionui.

"Siūlome šią oro erdvės dalį naudoti NATO operacijoms, kariams, įrangai ir kroviniams gabenti. Tikimės aljanso palaikymo stebint situaciją prie Rusijos sienos", — aiškino Ukrainos infrastruktūros ministras Vladislavas Kryklijus.

Po Krymo prisijungimo prie Rusijos skrydžių valdymas virš Juodosios jūros buvo padalintas. Rusijos dispečeriai Simferopolyje kontroliuoja eismą virš pusiasalio, o tarptautiniai maršrutai virš jūros vis dar yra Odesos ir Dniepro dispečerių rankose.

Šalys, nepripažįstančios Krymo prisijungimo prie Rusijos, naudojasi Ukrainos dispečerių paslaugomis. Nors jų lėktuvai negali skristi tiesiai virš Krymo teritorijos, bet aplink pusiasalį ir virš gretimų Juodosios jūros vandenų jie laisvai skraido.

Krymas jau reagavo į šią iniciatyvą. "Jokie NATO lėktuvai neskraidys virš pusiasalio", — sakė Michailas Šeremetas, Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo.

Neramus Kaukazas

"Juodosios jūros klausimas NATO darbotvarkėje pasirodė esąs susijęs ne tiek su Ukraina, kiek su didėjančia Rusijos įtaka Kaukaze, — mano Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas. — Rusijos taikdarių patekimas į Kalnų Karabacho teritoriją sukėlė aljanso susirūpinimą. Jie mano, kad Maskvos atvykimas ten yra tiesioginis iššūkis".

Ukrainai Juodosios jūros tematika yra proga priminti apie save. Taip pat, remiantis eksperto prognozėmis, Kijevo valdžia Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimą ir toliau vertins kaip rimtą grėsmę jų pačių saugumui.

"Ukraina jau seniai skelbia pavojų dėl statybų pusiasalyje. Neva kalbama apie ne taikių, o karinių objektų atsiradimą. Atitinkamai tai pateikiama kaip "Rusijos grėsmė", — sako Kortunovas.

Narystės privalumai

Krymo klausimas yra svarbus, bet ne vienintelis, skatinantis stiprinti NATO Juodojoje jūroje, mano Orkaras Gafarli, Ankaros politinių tyrimų centro ekspertas. "Aljansas turi sustiprėti Juodojoje jūroje, kad galėtų grąžinti Turkiją. Dabar NATO ir Ankara daugeliu klausimų nesutaria. Tačiau abi pusės supranta, kad būtina bendradarbiauti".

Turkijos visuomenė taip pat turi prašymą išlaikyti narystę NATO, sakė Gafarli. "Tai suteikia daug galimybių. Be aljanso Erdoganui yra sunkiau pateisinti kišimąsi į Libijos ar Sirijos konfliktus", — sako politologas.

Jis mato dar vieną pranašumą tame, kad NATO leidžia Turkijai ir ES šalims išspręsti tarpusavio prieštaravimus. Be to, tai padeda Ankarai blokuoti Graikijos, Kipro ar Prancūzijos veiksmus, jei jie turi antiturkišką potekstę.

Santykinai naujas aljanso tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą. Tačiau abi šalys yra per daug susijusios tarpusavyje, todėl ekspertas abejoja, kad įgyvendinti šį siekį yra įmanoma.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Krymas, Turkija, Džo Baidenas, JAV, NATO
Dar šia tema
Nausėda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi
JAV dislokuos bombonešius netoli Rusijos šiaurinių sienų
Europa santykius su Rusija atvedė į aklavietę. Bet kažkodėl tuo nepatenkinta
Dvi Lietuvos kariuomenės karių grupės išlydėtos į tarptautines misijas
Lietuva ir Švedija aptarė bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje 
Daiginti grūdai

Į Kaliningradą neleista įvežti 20 tonų daigintų grūdų Lietuvos

(atnaujinta 15:52 2021.03.04)
Paieškos metu paaiškėjo, kad fitosanitariniame pažymėjime ir gabenimo dokumentuose esantys duomenys neatitinka

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Į Kaliningradą neleista įvežti 20 tonų daigintų grūdų, pranešė Kaliningrado srities "Rosselchoznadzor" administracijos spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko praėjusią savaitę pasienyje su Lietuva esančiame pasienio punkte Černyševskojės (Kybartų). Prekių kilmė — Suomija, Lietuva.

Paieškos metu paaiškėjo, kad fitosanitariniame pažymėjime ir gabenimo dokumentuose esantys duomenys neatitinka.

Todėl prekės buvo grąžintos į importuojančią šalį.

Tegai:
Lietuva, Kaliningradas, Rosselchoznadzor
Dar šia tema
"Rosselchoznadzor" vadovė papasakojo, kada galėtų baigtis COVID-19 pandemija
Į Rusiją neleista įvežti daugiau nei 26 tūkst persikų sodinukų iš Lietuvos
Rusija neįleido apie 25 kg produktų iš Lietuvos
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas pasidalijo kolegos Europos įspūdžiais apie padėtį Rusijoje

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
Putinas nenurodė su kuo konkrečiai jis kalbėjosi, tačiau pabrėžė, kad žmogus iš Europos

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad vakare vėlai vakare Kremliuje kalbėjosi su draugu iš užsienio, atvykusiu į Maskvą, ir aptarė gyvenimą pandemijos metu. Rusijos vadovas nenurodė, kas tai, praneša RIA Novosti.

Tai Putinas sakė ketvirtadienį susitikime su savanoriais, dalyvaujančiais akcijoje "Mes esame kartu".

"Žinote, galiu pasidalinti keletu tokio pobūdžio dalykų — praėjusią naktį čia, Kremliuje, dirbdamas labai vėlai sutikau vieną iš savo pažįstamų, atvykusį kolegą. Jis yra užsienietis ir atvyko į Rusiją verslo reikalais", — sakė prezidentas.

Putinas pažymėjo, kad jo draugas, dalindamasis įspūdžiais, nustebo, kad "Maskva gyvena".

"Mes, sako jis, didžiųjų, didžiausių Europos miestuose, gatvėse retos mašinos, žmonių beveik nėra, viskas uždaryta", — kolegos žodžius pacitavo Putinas.

Per praėjusią parą Rusijoje buvo nustatyta 11 385 nauji COVID-19 atvejai, 1409 pacientams nepasižymi simptomais. Per dieną mirė 475 žmonės, iš ligoninių išrašyta 16 123.

Bendras žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, skaičius Rusijoje pasiekė 4 290 135. Per visą laiką pandemijos aukomis tapo 87 823 žmonės, 3 869 857 pasveiko.

Pasaulyje, remiantis naujausiais PSO duomenimis, yra 114,4 milijono užsikrėtusių, o pagal Džono Hopkinso universiteto vertinimus jų skaičius jau viršijo 115 milijonų. Gydytojams nepavyko išgelbėti daugiau nei pustrečio milijono žmonių.

Anksčiau Maskvos valdžia skelbė, kad stabilizavus COVID-19 padėtį Ruisjos sostinėje jau pašalinti daugybė apribojimų. Vidurinių mokyklų moksleiviai grįžo į dienines pamokas mokyklose, restoranams ir klubams leista dirbti po 23:00.

Mieste tęsiama vakcinacija nuo COVID-19. Pasiskiepyti galima viename iš 100 centrų. Be to pasiskiepyti galim ir privačiose gydymo įstaigose.

Tegai:
Vladimiras Putinas, pandemija, Europa, Rusija
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva