Bombonešis B-1B Lancer, archyvinė nuotrauka

Norvegija atskleidė, kaip "rinkosi" tarp Rusijos ir JAV

(atnaujinta 19:01 2021.02.18)
Norvegija nerimauja dėl Rusijos lėktuvų, atskrendančių prie jos oro erdvės sienų. Tuo tarpu JAV bombonešių dislokavimą pasienyje su Rusija gynybos ministras vadina "įprastu įvykiu"

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Norvegija susidūrė su dilema dėl poreikio subalansuoti santykius su Rusija ir JAV, "Nettavisen" sakė Kopenhagos universiteto Karo studijų centro vyresnysis ekspertas Kristianas Sebiu Kristensenas.

"Niekas nenori be reikalo pabloginti ir taip įtemptos padėties. Tačiau JAV sunku atsisakyti. Tenka mokėti už aljansą su amerikiečiais", — sakė jis.

Kristensenas taip pat teigė, kad Norvegija tariamai bando "Rusijai aiškiai pasakyti", kad šalis siekia ilgalaikio aljanso su JAV.

Be to, anot eksperto, potencialus amerikiečių bombonešių dislokavimas Norvegijoje, kuris anksčiau sulaukė kritikos iš Rusijos, yra naujos Vašingtono karinės strategijos dalis.

"Amerikiečių bombonešiai ten bus dislokuoti trumpam, o tada jie grįš namo. JAV karinių oro pajėgų strategija Arktyje reiškia išplėsti jos buvimą regione", — pabrėžė jis.

Anksčiau interneto portalai rašė, kad keturi amerikiečių bombonešiai B-1B "Lancer" bus dislokuoti vasario mėnesį Norvegijos karinėje bazėje. Tačiau oficialiai šios informacijos niekas nepatvirtino, Norvegijos oro pajėgų ryšių tarnybos vadovas Stinas Barclajus Goslanas susilaikė nuo komentarų. 

Vėliau oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Oslo planus dislokuoti amerikiečių strateginius bombonešius savo oro bazėje netoli Trondheimo Maskva vertina kaip dar vieną žingsnį didinant karinį aktyvumą regione.

Sausio mėnesį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vaizdo konferenciją su savo kolega iš Norvegijos Ine Eriksen Sereide sakė, kad NATO karinės infrastruktūros plėtra iki Rusijos sienų yra ypač žalinga Arktikai.

2020 metų rugsėjo mėnesį Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjo apie NATO stiprinimą 20 kilometrų nuo Rusijos sienų. Jis pridūrė, kad aljanse skleidžiami pranešimai apie agresyvų Rusijos Federacijos elgesį yra melagingi.

Tegai:
NATO, bombonešis, JAV, Rusija, Norvegija
Dar šia tema
"Ar duos meškerių?" — Kam reikalingos pripučiamos valtys iš JAV Ukrainos laivynui
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
JAV paragino Rusiją grįžti prie kibernetinio saugumo diskusijų
Vilnius

PSO paskelbė kada baigsis koronaviruso pandemija

(atnaujinta 12:08 2021.03.05)
Taip pat pabrėžta, jog svarbu, kaip šalys panaikins apribojimus: jei tai įvyks per greitai, situacija bus tokia pati kaip ir buvo pradžioje

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge interviu "Welt" teigė, kad COVID-19 pandemijos pabaigos galima tikėtis iki 2022 metų.

"Manau, kad 2021 metai bus dar vieni COVID metai. Bet jie bus labiau nuspėjami ir valdomi. 2020 metai buvo terra incognita, moksliniė ir politinė nežinomybė. Po metų mes žinome daug daugiau. Mes turime instrumentus, diagnostikos programų, turime vakciną", — cituoja jį RIA Novosti.

Kluge pabrėžė, kad jo darbe svarbu viską planuoti į priekį, todėl mano, kad pandemija pasibaigs iki kitų metų pradžios.

"Tai nereiškia, kad virusas išnyks. Tačiau tikiuosi, kad tuo metu nereikės įsikišti", — pridūrė jis.

Tuo tarpu Kluge mano, kad būtinas "europinis solidarumas" — negalima, kad turtingi regionai būtų paskiepyti, o kiti — ne.

Jo nuomone, taip pat svarbu, kaip šalys panaikins apribojimus: jei tai įvyks per greitai, situacija bus tokia pati kaip ir buvo pradžioje.

PSO paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją praėjusių metų kovo 11 dieną. Dėl to daugelis pasaulio šalių įvedė griežtas karantino priemones, uždarė sienas, sustabdė oro, kelių ir geležinkelių jungtis. Dabar ribojimai palaipsniui švelnėja, atsižvelgiant į gerėjančią epidemiologinę padėtį.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
Skinest Baltija

Konstitucinis Teismas pritarė Lietuvos vyriausybės sprendimui uždrausti darbą su "Skinest"

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Kadangi Latvijoje įmonei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tai automatiškai gali būti laikoma grėsme nacionaliniam saugumui, mano teismas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad vyriausybės sprendimas užkirsti kelią sutarčių tarp "Lietuvos geležinkelių" ir Estijos verslininko Olego Osinovskio kontroliuojamos "Skinest Baltija" dukterinės įmonės pasirašymui neprieštarauja Konstitucijai, praneša KT spaudos tarnyba.

Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą remdamasis individualiu Osinovskio, "Skinest Grupp" ir "Skinest Rail" skundu.

"Skinest" grupė buvo faktiškai pašalinta iš Latvijos geležinkelių konkurso 2018 metais, kai vyriausybės komisija ir vyriausybė neleido Latvijos geležinkeliams pasirašyti sutarčių su įmone.

Tada kabinetas nurodė, kad Osinovskis turi ryšių, kurie padidina riziką arba kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, su užsienio šalių departamentais arba su jų asmenimis ar juridiniais asmenimis.

Sausio 21 dieną Latvijos teismas išteisino kyšininkavimu apkaltintą buvusį Latvijos geležinkelių vadovą Ugį Magonį ir Osinovskį. Šis teismo sprendimas nėra galutinis.

2019 metų gruodžio mėnesį "Skinest" pateikė skundą dėl Lietuvos Europos Komisijai (EK). Bendrovė mano, kad Lietuvos valdžia nori išstumti "Skinest Baltija" ir "Vitras-S" grupės įmones iš rinkos, o tai pažeidžia pagrindines ES teisės normas.

Teismo vertinimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, kad asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu saugumo interesų tik todėl, kad jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau teismo sprendimas nebuvo priimtas, nepažeidžia nekaltumo Konstitucijoje įtvirtintos prezumpcijos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ekonominę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai žmonių gerovei, o pastaroji neįmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo.

Tegai:
Konstitucinis Teismas, Baltijos šalys
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai

(atnaujinta 12:15 2021.03.05)
Nuo kitos savaitės įsigalioja prievolė turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą atvykstant į Lietuvą

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys keleiviai privalės turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, praneša susisiekimo ministerija.

Ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą tyrimą koronaviruso infekcijai nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą privalės turėti visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai.

Reikalavimas įsigalioja nuo kovo 10 dienos ir bus taikomas atvykstant bet kokios rūšies transportu tarptautinio susisiekimo maršrutais. 

"Visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalo turėti dokumentą (viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti  ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą", — nurodoma Vyriausybės nutarime.

Tuo tarpu serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas. 

"Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką. Susisiekimo sektoriuje dėsime visas pastangas, kad atvykimo į šalį vartuose, atvykstant bet kokios rūšies transportu, būtų užtikrintas minėtų reikalavimų laikymasis", – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.

Išimtis bus daroma tik ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, asmenims iki 16 metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytiems ar šia liga persirgusiems žmonėms, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato iki atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.

Iki šiol atvykstantieji ar grįžtantieji iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių turėjo turėti ne seniau nei prieš dvi paras iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimą arba jį pasidaryti Lietuvoje.

Nuo vasario 8 dienos sugriežtinus visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikrą, patekimo į šalį vietose  – oro uostuose ir jūrų uoste - įrengtuose kontrolės punktuose ir toliau tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, QR kodas, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Atvykę ar grįžtantys keleiviai privalo saviizoliuotis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 335 COVID-19 atvejai, žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Papasakota, kaip britiškoji COVID-19 atmaina plinta šalies regionuose
"Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį": Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19
Lietuvoje šiek tiek sumažėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius