Sergejus Lavrovas

Lavrovas pažymėjo, kad nėra ET reakcijos į rusakalbių Ukrainos gyventojų diskriminaciją

(atnaujinta 23:10 2021.02.28)
Jis išsiuntė pranešimą ET generalinei sekretorei Marijai Peičinovič-Burič 25-ųjų Rusijos Federacijos įstojimo į Europos Tarybą metinių proga

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Tinkamas Europos Tarybos atsakas į tokius didžiulius pažeidimus kaip rusų ir rusakalbių gyventojų diskriminavimas Ukrainoje ir Baltijos šalyse kenkia Europos Tarybos autoritetui, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša RIA Novosti.

Lavrovas išsiuntė pranešimą ET generalinei sekretorei Marijai Peičinovič-Burič 25-ųjų Rusijos Federacijos įstojimo į Europos Tarybą metinių proga.

Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Совета Федерации РФ

"Tinkamo atsako į tokius didžiulius ir ilgalaikius žmogaus teisių pažeidimus nebuvimas, pavyzdžiui, rusų ir rusakalbių gyventojų diskriminacija Ukrainoje ir Baltijos šalyse, pakerta Europos Tarybos autoritetą. Organizacija, atsiradusi ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių, neturėtų abejingai žiūrėti į istorinio revizionizmo apraiškas ir nacių bendrininkų išaukštinimą", — sakoma Lavrovo žinutėje, paskelbtoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų diskriminacija Baltijos šalyse ir Ukrainoje kelia vis didesnį susirūpinimą. Jis pažymėjo, kad nuo 2020 metų rugsėjo Ukrainoje, vadovaujantis Švietimo, Valstybinės kalbos ir Bendrojo vidurinio ugdymo įstatymais, prasidėjo tautinių mažumų kalbų išstūmimo iš viešosios ir švietimo sferos procesas.

Tegai:
Baltijos šalys, Ukraina, Europos Taryba, Sergejus Lavrovas
Džo Baidenas

"Putinas tavęs nebijo!" Britai pasmerkė Baideną sankcijas Rusijai

(atnaujinta 11:01 2021.04.16)
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų, ir pažadėjo parengti atsakomąsias priemones

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Britai sukritikavo JAV prezidentą Džo Baideną įvedę naujas sankcijas Rusijai, rašo "Daily Mail".

"Baidenas laiko save supermenu, išspardęs dešimt Rusijos diplomatų. Koks jis kvailys!" — rašė vienas iš skaitytojų.

Kitas komentatorius pažymėjo, kad Amerikos lyderis bando padaryti "viską nepaisant" buvusio prezidento Donaldo Trampo, kiti mano, kad tokia situacija nebūtų buvusi vadovaujant buvusiam JAV vadovui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Visa tai sukels chaosą ir nuves mus į karus, badą, nedarbą ir anarchiją", — pabrėžė jis.

Dauguma vartotojų ragina "išvaryti Baideną iš Baltųjų rūmų".

Kai kurie vartotojai išreiškė apgailestavimą ir atsiprašė "viso laisvo pasaulio" dėl JAV demokratų partijos padarytos žalos.

"Ar norite pasmaugti Rusiją sankcijomis? Ji turi 600 milijardų dolerių aukso ir užsienio valiutos atsargų. Tai šalis, turinti didžiausius gamtos išteklius pasaulyje", — sakė kitas komentatorius.

Jungtinės Valstijos išvakarėse paskelbė dar vieną sankcijų Rusijai paketą dėl "Maskvos kišimosi į 2020 metų rinkimus", "kibernetinių atakų" ir padėties Kryme.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad JAV sankcijų kursas neatitinka abiejų šalių tautų interesų, ir pažadėjo parengti atsakomąsias priemones.

Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Vladimiras Putinas, Džo Baidenas
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

"Aplink yra tik priešai!" Japonus papiktino Rusijos pozicija dėl "Fukušimos"

(atnaujinta 09:51 2021.04.16)
Anksčiau Japonijos vyriausybė pareiškė, jog nori išlieti į vandenyną vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1" po kruopštaus jo valymo, tačiau Rusija, Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo Japonijos iniciatyvą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Japonijos naujienų agentūros "Jiji" skaitytojai išreiškė nepasitenkinimą Rusijos nuomone dėl Tokijo planų išpilti radioaktyvų vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Japonijos vyriausybė ruošiasi išpilti vandenį į vandenyną po kruopštaus jo valymo. Remiantis preliminariais planais, šis procesas prasidės 2023 metais. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Maskva laukia paaiškinimų, nes Tokijas nesitarė su kaimyninėmis šalimis dėl veiksmų, galinčių kelti radiacinę grėsmę.

Kinija ir Pietų Korėja taip pat sukritikavo Japonijos iniciatyvą. Šiuo atžvilgiu kai kurie vartotojai priėjo prie išvados, kad Japonijos kaimyninės šalys nusprendė "sudaryti susitarimą" ir "kištis į valstybės vidaus reikalus".

"Raudonoji gauja" — Kinija, Pietų Korėja ir Rusija — dar kažką sako Japonijai! Ir jos mano, kad mes įsiklausysime savo priešus!"— pasakė vienas iš skaitytojų.

"Kinija, Pietų ir Šiaurės Korėja bei dar Rusija — tai antijaponų kartelė. Kažkoks vaikų darželis. Visi laikosi tos pačios pozicijos Japonijos atžvilgiu", — mano vartotojas.

"Dar nepakaktų, kad tokių pareiškimų pateiktų ir Šiaurės Korėja! Ir vis dėlto aplink Japoniją yra tik priešai!" — teigia vienas iš komentatorių.

"O kokia prasmė Japonijai ką nors susitarti su kokia nors "prievartautojų gauja", jei ji atitinka visus tarptautinius standartus?"— paklausė kitas.

Tarp diskutuojančių apie situaciją, buvo tie, kurie paragino Japonijos valdžią imtis atsakomųjų veiksmų.

"O tegul Japonijos vyriausybė netyli. Reikia duoti atkirtį kiekvienam tokiam pasikėsinimui!" — sureagavo skaitytojas.

"Atėjo laikas Japonijai nutraukti pacifizmą, kai aplink mus yra tokios šalys kaip Kinija ir Rusija!" — įsitikinęs komentatorius.

"Atskieskime išvalytu vandeniu iš Fukušimos atominės elektrinės rusų vandenį, visiškai užterštą radiacija Vladivostoko pakrantėje", — pasiūlė kitas.

Vienas iš skaitytojų mano, kad Rusija susidurs su neigiamomis pasekmėmis dėl savo pozicijos dėl radioaktyvaus vandens išmetimo iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

"Na, dabar Rusija, kuri pati aiškiai priėmė sprendimą neatiduoti mums šiaurinių salų jokiomis aplinkybėmis, ima reikšti mums pretenzijas dėl visko, įskaitant riziką išvalyto aušinamojo vandens iš atominės elektrinės išliejimą į vandenyną. Ar Rusija nebijo tolesnio japonų visuomenės nuomonės apie ją blogėjimo? " — pastebėjo vartotojas.

Tegai:
Kinija, Pietų Korėja, atominė elektrinė, Japonija, Rusija
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksportas augo 25 proc.

(atnaujinta 10:39 2021.04.16)
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės bendrai eksportavo daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninių maisto produktų; daugiausia – į Ukrainą, Libiją ir Moldovą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Gyvūninių maisto produktų iš Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtadaliu, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo eksportuota daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninės kilmės maisto produktų arba 25 proc. jų daugiau nei pernai tuo pačiu laiku – pernai šios produkcijos išvežimai siekė 85 tūkst. tonų.

"Nepaisant pandemijos iššūkių, dokumentų, reikalingų eksportuojamai produkcijai, išdavimas vyksta sklandžiai, verslui būtinos paslaugos ir karantino metu suteikiamos operatyviai. Reikia pasidžiaugti, kad tai irgi prisideda prie nuosekliai augančių Lietuvos verslo eksporto apimčių", – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Daugiausiai – 45 proc. – paaugo žuvies ir žuvininkystės produktų eksportas. Didžiausi kiekiai šios produkcijos parduoti Ukrainos (39,3 tūkst. t) ir Moldovos (2,2 tūkst. t) rinkoms.

Šiemet taip pat stebimas didėjantis mėsos eksportas – per pirmą šių metų ketvirtį paaugo 26 proc., palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu. Jautieną Lietuvos gamintojai daugiausiai eksportavo į Norvegiją (466 t), Gruziją (171 t) ir Kiniją (101 t), tuo tarpu paukštieną – į Vietnamą (465 t), Kirgiziją (310 t), Sierą Leonę (226 t) bei Mozambiką (200 t).

Pieno produktų eksportas paaugo 15 proc. Jų daugiausia buvo eksportuota į Libiją (beveik 5 tūkst. t), Vietnamą (2,2 tūkst. t) ir Kiniją (1,7 tūkst. t).

Šiuo metu maisto produktus, pašarus ir gyvūnus Lietuvos įmonės gali eksportuoti į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. 

Kiekviena į užsienį išvežama produktų siunta yra tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus.

Tegai:
Moldova, maisto produktų eksportas, eksportas, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
"Bloomberg": ES ketina blokuoti "AstraZeneca" eksportą į Didžiąją Britaniją
Rusija tapo pagrindine Lietuvos eksporto partnere