Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"

(atnaujinta 10:33 2021.03.03)
Zuzana Čaputova nurodė, kad neskatins vartoti preparatų, kurie neišlaikė registracijos proceso Europos Sąjungoje

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova išreiškė nepasitenkinimą vyriausybės sprendimu naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V", praneša RIA Novosti.

Pirmoji Rusijos "Sputnik V" vakcinos partija pirmadienį buvo pristatyta iš Maskvos į Košicės miestą rytų Slovakijoje. Kaip spaudos konferencijoje oro uoste sakė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius, "Sputnik V" vakciną buvo nuspręsta įsigyti nelaukiant jos registracijos Europos vaistų agentūroje (EVA), nes, pasak ministro pirmininko, "nėra laiko laukti, skiepų šalyje nepakanka, nuo COVID-19 kasdien miršta dešimtys mūsų piliečių".

"Rusijos "Sputnik V" vakcinos naudojimas (Slovakijoje) nėra drąsos apraiška ar diplomatinės sėkmės įrodymas. Tai greičiau medicinoje priimtų taisyklių, kurios garantuoja aukščiausius žmonių saugos standartus, atmetimas", — susitikusi su Valstybinės kontrolės instituto direktore Zuzana Bateva sakė Čaputova. Prezidentės kalba buvo transliuojama per tinklo televizijos kanalus.

Čaputova teigė, kad yra pasirengusi gerbti žmonių, ketinančių pasiskiepyti "Sputnik V", sprendimą, tačiau ji neragins masiškai vartoti šio preparato, nes jis dar neperėjo būtinų procedūrų ES, įrodančių jo saugumą.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Padėties sprendimas, pasak Čaputovos, yra labai paprastas — paprašyti registruoti "Sputnik V" vakciną EVA.

Prezidentė taip pat priminė, kad šalies Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo įsakymu gydytojai yra atsakingi už nepageidaujamas "Sputnik V" vakcinos vartojimo pasekmes.

"Sputnik V" vakciną Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūčio mėnesį, ją sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras. Ši vakcina tapo pirmuoju pasaulyje COVID-19 profilaktikos preparatu. "Sputnik V" sukurta remiantis gerai ištirta ir patikrinta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, kuriais patvirtinamas aukštas vakcinos efektyvumas ir saugumas.

III fazės klinikinių tyrimų metu "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas siekė 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti daugiau nei 30 šalių.

Skiepijimas Slovakijoje prasidėjo 2020 metų gruodžio pabaigoje, iki antradienio ryto pirmąja vakcinos doze paskiepyta 315,5 tūkst. žmonių, pakartotinai — 142,5 tūkst. Tam panaudotos "Pfizer / BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca" vakcinos. Anksčiau Matovičius skundėsi, kad jų tiekimas vėluoja ir vakcinų gaunama mažiau.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (352)
Dar šia tema
Patvirtinęs trečiąją COVID-19 vakciną, Baidenas mato "šviesą tunelio gale"
Armėnija įvertino situaciją dėl "Sputnik V" įsigijimo
Slovakijoje leista naudoti vakciną "Sputnik V"
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas

Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras

(atnaujinta 21:33 2021.04.12)
Nujausdamas savo išėjimą, 99 metų Edinburgo hercogas pasikvietė savo pirmagimį princą Čarlzą ir kreipėsi į jį su labai asmenišku prašymu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Mirusysis Didžiosios Britanijos karalienės vyras princas Filipas nujautė savo mirtį: mirties patale jis išsakė savo paskutinį norą sūnui Čarlzui.

Keletą mėnesių princas Filipas bandė kovoti už savo gyvybę. Hercogas persirgo COVID-19, po to jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, mėnesį jis praleido ligoninėje. Tuo metu jį aplankė sūnus Čarlzas, kuris su ašaromis išėjo iš ligoninės. Balandžio 9 dieną Jos Didenybės vyras mirė, o Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.

Dabar paaiškėjo tėvo ir sūnaus susitikimo detalės: per atvirą pokalbį princas Filipas išsakė savo paskutinį norą princui Čarlzui.

Anot artimų šaltinių, hercogas paprašė įpėdinio pasirūpinti jo gyvenimo meile — Elžbieta II, kai jo nebebus šalia. Tokiu būdu jis priminė sūnui, kad netrukus jam teks prisiimti atsakomybę už visą šeimą.

Kaip pranešė leidinys "The Sun", karalienės vyras svajojo palikti gyvenimą namuose, artimųjų rate. Taip ir atsitiko: hercogas tyliai mirė savo miegamajame, o žmona buvo su juo iki paskutinio atodūsio, prisimindama jų begalinės meilės istoriją.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Mirė Elžbietos II vyras princas Filipas
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Britanijoje paskelbtas gedulas dėl princo Filipo mirties
Ukrainos kariai Donbase

"National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį, Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.

Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.

Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.

Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.

Padėtis Ukrainos rytuose

Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.

Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos Informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.

Tegai:
karas, Donbasas, Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Kas ir kodėl provokuoja Rusiją pokalbiais apie Ukrainos priėmimą į NATO
Krymo ir Donbaso gyventojai pateikė EŽTT 8000 skundų prieš Ukrainą
Rusija, Vokietija ir Prancūzija surengs konferenciją Donbaso klausimu
Rusija aiškinasi, kiek Vakarai yra pasirengę vėl padegti Donbasą
"Viskas dėl Donbaso": ką JAV armija sukėlė Europoje
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema