Kibernetinės atakos

NYT: JAV ketina surengti keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos sistemas

(atnaujinta 09:41 2021.03.08)
Kaip pažymėta, be kibernetinių atakų, JAV, atsižvelgdama į įsilaužėlių veiksmus, priskirtus Maskvai, planuoja įvesti ekonomines sankcijas Maskvai

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Jungtinės Valstijos per tris savaites planuoja įvykdyti keletą kibernetinių atakų su valdžia susietoms Rusijos sistemoms, rašo "New York Times", remdamasi šaltiniais.

Pasak neįvardytų pašnekovų, per ateinančias tris savaites JAV imsis "slaptų kontratakų", kurios taps žinomos Vladimirui Putinui, Rusijos žvalgybai ir kariuomenei, bet ne išoriniam pasauliui.

Kaip pažymėta, be kibernetinių atakų, JAV, atsižvelgdama į įsilaužėlių veiksmus, priskirtus Maskvai, planuoja įvesti ekonomines sankcijas Maskvai.

Be to, JAV prezidentas Džo Baidenas gali pasirašyti dekretą, kuriuo siekiama sustiprinti vyriausybės sistemų apsaugą nuo kibernetinių atakų.

"SolarWinds" klientų ataka

Sausio pradžioje JAV kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) paskelbė bendrą FTB ir daugelio kitų JAV struktūrų pareiškimą, pagal kurį Rusija tariamai yra už didelio masto kibernetinę ataką prieš kompiuterių saugos firmos klientus. "SolarWinds".

Visų pirma buvo užpultos JAV vyriausybinės agentūros. Vašingtonas teigė, kad šių veiksmų tikslas buvo gauti intelektą. Tačiau vėliau valstijose jie teigė, kad išpuolio organizatoriai negavo prieigos prie neskelbtinos informacijos.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas sakė, kad administracija yra pasirengusi naudoti skirtingus metodus, susijusius su kibernetine ataka. Pasak jo, tai turėtų būti "ne tik sankcijos" — Amerikos pusė yra pasirengusi naudoti "matomus ir nematomus“" instrumentus.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad Maskva nedalyvavo kibernetinėse atakose. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Vašingtono kaltinimus taip pat pavadino nepagrįstais.

Tegai:
kibernetinės atakos, JAV, Rusija
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas