Американский и российский флаги

Rusijos ambasada skelbia apie santykių su JAV žlugimo grėsmę

(atnaujinta 10:24 2021.03.18)
Rusijos ambasadorius JAV Antonovas kovo 20 dieną skris į Maskvą konsultuotis. Susitikimų Rusijos užsienio reikalų ministerijoje ir kituose departamentuose metu planuojama aptarti krizės ištiktų Rusijos ir Amerikos ryšių gerinimo būdus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Kai kurie neapgalvoti Amerikos lyderių pareiškimai kelia Rusijos ir JAV santykių žlugimo grėsmę, sakoma Rusijos ambasados ​​Vašingtone Facebook pranešime.

Anksčiau, plečiantis sankcijoms prieš Maskvą, Užsienio reikalų ministerija atšaukė Rusijos ambasadorių JAV Anatolijų Antonovą konsultacijoms. Ministerija pažymėjo, kad Maskvos ir Vašingtono dialogas yra aklavietėje ir pagrindinis dalykas konsultacijų metu yra ieškoti būdų, kaip iš jo išeiti. Tuo pačiu metu Užsienio reikalų ministerija bando užkirsti kelią "negrįžtamam degradavimui, jei amerikiečiai žino apie su tuo susijusią riziką".

Ambasada Vašingtone paskelbė, kad Antonovas kovo 20 dieną skris į Maskvą.

Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad "dabartinė padėtis atsirado dėl tikslingos Vašingtono, kuris per pastaruosius metus iš tikrųjų sąmoningai vedė dvišalį bendradarbiavimą į aklavietę, politikos".

"Nekonstruktyvus administracijos kursas mūsų šalies atžvilgiu neatitinka Rusijos ir JAV interesų, o kai kurie neapgalvoti Amerikos vadovų pareiškimai kelia pavojų ir taip pernelyg konfrontaciniams santykiams", — sakoma pranešime.

Ambasada pabrėžė, kad pritaria dialogo su Jungtinėmis Valstijomis užmezgimui, primindami, kad abi šalys yra JT Saugumo Tarybos narės ir "ypatingai atsakingos už tarptautinę taiką ir saugumą".

Anksčiau oficiali užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Anatolijaus Antonovo iškvietimą konsultacijoms į Maskvą, sakė, kad tokios situacijos neprisimena.

JAV sankcijos Rusijai

Trečiadienį, kovo 17 dieną, JAV Prekybos departamentas išplėtė eksporto apribojimus Rusijai: ji buvo įtraukta į šalių, su kuriomis visiškai draudžiama eksportuoti ir importuoti ginklus, sąrašą. JAV prekybos sankcijos paveiks eksportą, susijusį su nacionaliniu saugumu, nemažai aviacijos ir kosmoso išimčių galios tik iki rugsėjo 1 dienos. Sprendimas įsigalios kovo 18 dieną. Tokių priemonių priežastis buvo situacija su Aleksejumi Navalnu ir "cheminių ir biologinių ginklų naudojimas".

Be to, JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras anksčiau išslaptino pranešimą, kuriame Maskva buvo apkaltinta bandymu padėti perrinkti Donaldą Trampą, diskredituoti Džo Baideną ir "pasėti nesantaiką" Amerikos visuomenėje. Dokumente minimas naujų sankcijų Rusijai įvedimas.

Kremlius pranešimą pavadino "nepagrįstu ir neturinčiu įrodymų". Kaip pabrėžė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Rusija neturėjo nieko bendro su rinkimų kampanijomis prieš kandidatus. Anot jo, tokios "toli gražu ne kokybiškos" medžiagos yra naudojamos kaip pretekstas naujoms sankcijoms.

Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu teigė, kad naujuosius apribojimus vertina "ramiai" — tokios priemonės jau įvestos daugiau nei 90 kartų. Kartu ministerija nurodė, kad stiprinant sankcijų spaudimą Rusijai "nėra papildomų galimybių" normalizuoti Maskvos ir Vašingtono dialogą, o atsakomybė už jo pablogėjimą tenka tik JAV.

Tegai:
tarptautiniai santykiai, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Pas rusus vamzdžiai ilgesni": kam Pentagonas nusprendė rimtai išlaidauti
JAV pasiūlė "atiduoti" Ukrainą Rusijai
Rusija nerimauja dėl "hipotetinės Kaliningrado aneksijos"
Pentagonas apibūdino Rusijos įtaką Pietų Amerikoje, užsimenama ir apie RT bei vakciną
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas