Radioaktyvios atliekos

Lenkijoje paskelbta melaginga informacija apie branduolinių atliekų nutekėjimą Lietuvos

(atnaujinta 12:36 2021.03.18)
Melagingame pareiškime sakoma, kad esą gresia pavojus lenkų, gyvenančių netoli Lietuvos sienos, sveikatai ir gyvybei

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Dvi Lenkijos vyriausybės svetainės buvo nulaužtos, kad būtų paskleista melaginga informacija apie branduolinių atliekų "nutekėjimą" kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Associated Press".

Incidentas įvyko trečiadienį. Klaidinga informacija apie neegzistuojančią radioaktyvią grėsmę buvo paskelbta Lenkijos nacionalinės atominės energijos agentūros ir Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse. Be to, buvo įsilaužta į žurnalisto, kuris "dažnai rašo apie Rusiją iš Rytų Europos šalių", Twitter paskyrą. Jo puslapis buvo naudojamas toliau skleidžiant klaidingą informaciją.

Melagingame pareiškime sakoma, kad gresia pavojus šalia Lietuvos sienos gyvenančių lenkų sveikatai ir gyvybei. Tačiau, kaip pažymėjo "Associated Press", neatrodė, kad šios ataskaitos sulaukė didelio dėmesio.

Lenkijos saugumo atstovas spaudai Stanislavas Zarinas teigė, kad "visa istorija atrodė kaip tipiškas Rusijos bandymas" pasėti įtarimą ir susiskaldymą tarp Vakarų sąjungininkų.

Zarinas sakė, kad prisiminė panašų bandymą įsilaužti 2020 metais, kuomet paskleista melaginga informacija apie neegzistuojantį radioaktyvųjį debesį, besiartinantį prie Lenkijos iš Černobylio Ukrainoje.

Vasario mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį į pastaruoju metu intensyvėjančias informacines ir kibernetines atakas, skirtas pakenkti draugiškiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams bei "šantažuoti Lietuvos ir Lenkijos tautas".

Oficialus Vilnius ir kitos Vakarų šalys be jokių įrodymų ir konkrečių faktų reguliariai kaltina Rusiją "kibernetinėmis atakomis". Dažnai Lietuvos politikai užsimena apie "Rusijos įsilaužėlių" dalyvavimą arba užsimena, kad juos vykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nerasta.

Kaip ne kartą pastebėjo Rusijos valdžia ir ekspertai, Maskva neturi jokio pagrindo realistiškai ar virtualiai pulti Lietuvos ar kitų NATO šalių. Rusija neigia visus kaltinimus, pažymėdama, kad jie yra visiškai nepagrįsti.

Tegai:
radioaktyvios medžiagos, Lietuva, Lenkija
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Sputnik V

Rusijos URM pranešė, kada PSO gali patvirtinti "Sputnik V"

(atnaujinta 12:22 2021.04.22)
Pranešime teigiama, kad darbas su PSO vyksta kartu su Rusijos vakcinos gamybos padidėjimu, o per mėnesį pajėgumai leis pagaminti dešimtis milijonų "Sputnik V" dozių

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Rusijos vakcina nuo COVID-19 "Sputnik V" gali būti patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos per kelias savaites po gegužę numatytos PSO misijos pabaigos, žurnalistams ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Versšininas po susitikimo Ženevoje su PSO generaliniu direktoriumi Tedros Adhanom Ghebreyesu, rašo RIA Novosti autorė Elizabeta Isakova.

"Mes kalbėjome su juo apie tokio sprendimo galimybę iškart po dviejų misijų, kurių viena jau yra Rusijoje, darbo pabaigos, o antroji atvyks gegužę. Atitinkamai, jei visa tai bus padaryta greitai, manau, kad galime kalbėti apie terminus, kurie matuojami ne mėnesiais, o savaitėmis", — sakė jis.

Pasak Veršinino, po šių vizitų ir pasikeitimo nuomonėmis bei duomenimis su specialistais, kurie PSO atstovams pateikia visą reikalingą informaciją, gausime "Sputnik V" vakcinos įtraukimą į vakcinų, kurias organizacija patvirtino naudoti ekstremaliose situacijose, sąrašą.

"Tai, žinoma, bus rimtas mūsų vakcinos teisingumo, reikalingumo ir veiksmingumo patvirtinimas. Jūs žinote, kad mes jau esame sudarę sutartis su daugiau nei 60 šalių ir su dešimtimis kitų šalių susitarėme dėl vietinės mūsų vakcinos gamybos. Manau, kad atlikus tokią specifikaciją su PSO, mūsų vakcinos poreikis bus labai reikšmingas pasaulyje", — pabrėžė Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras.

 Medicinos darbuotojas laiko ampulę su vakcina Sputnik V
© Sputnik / Владислав Воднев

Jis pridūrė, kad darbas su PSO vyksta kartu su Rusijos vakcinos gamybos padidėjimu ir jau per mėnesį pajėgumai leis pagaminti dešimtis milijonų "Sputnik V" dozių.

Koronaviruso "Sputnik V" vakcinos veiksmingumas, remiantis 3,8 milijono paskiepytų rusų duomenų analize, buvo 97,6%, o tai yra daugiau nei anksčiau paskelbti medicinos žurnalo "The Lancet" (91,6%), Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) ir Gamalėjaus centro duomenys .

Tegai:
Sputnik V, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Rusija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 11:51 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino ne kitaip, nei "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau sekė nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos - LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — garsūs bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasišildė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkaus verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo ir negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi mes atidžiai stebime finansų magų rankas, įsisavinant milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė