AstraZeneca

Danijoje po paskiepijimo "AstraZeneca" vakcina mirė savivaldybės darbuotojas

(atnaujinta 20:17 2021.03.20)
Ketvirtadienį EVA paskelbė, kad "AstraZeneca" vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 yra "saugi ir veiksminga"

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Vienas iš dviejų Danijos sostinės regiono savivaldybės darbuotojų, paguldytų į ligoninę po paskiepijimo "AstraZeneca" vakcina, mirė, šeštadienį pranešė RIA Novosti su nuoroda į leidinį "Extra Bladet".

"Du Danijos sostinės regiono savivaldybės darbuotojai buvo hospitalizuoti, kai jiems po paskiepijimo "AstraZeneca" vakcina pasireiškė sunkūs simptomai. Vienas iš darbuotojų mirė", - sakoma pranešime.

Anksčiau buvo pranešta, kad per 14 dienų po vakcinacijos Danijoje mirė 60 metų moteris. 

Vakcina AstraZeneca
© REUTERS / IRAKLI GEDENIDZE

Danija sustabdė skiepijimą "AstraZeneca" ir neatnaujino jo po Europos vaistų agentūros pareiškimo, kad vakcina yra saugi. Sprendimas bus priimtas kitą savaitę.

Ketvirtadienį EVA paskelbė, kad išnagrinėjusi turimą informaciją daro išvadą, jog "AstraZeneca" vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 yra "saugi ir veiksminga", nepaisant pranešimų, kad kai kuriems paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.

Lietuvoje skiepijimas "AstraZeneca" vakcina atnaujinamas nuo penktadienio ryto, be to, gyventojai gali rinktis vakciną iš tuo metu vakcinacijos centre esančių vakcinų. 

Iš viso Lietuva jau gavo 120,5 tūkst. "AstraZeneca" vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudojo 77,9 tūkst.

Tegai:
Danija, AstraZeneca
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas, premjerė ir Seimo pirmininkė skiepysis "AstraZeneca" vakcina
Mačiulis įvertino tikimybę mirti nuo vakcinos AstraZeneca
Į Lietuvą atgabenta dar viena "AstraZeneca" vakcinų nuo koronaviruso siunta
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Sputnik V

Rusijos URM pranešė, kada PSO gali patvirtinti "Sputnik V"

(atnaujinta 12:22 2021.04.22)
Pranešime teigiama, kad darbas su PSO vyksta kartu su Rusijos vakcinos gamybos padidėjimu, o per mėnesį pajėgumai leis pagaminti dešimtis milijonų "Sputnik V" dozių

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Rusijos vakcina nuo COVID-19 "Sputnik V" gali būti patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos per kelias savaites po gegužę numatytos PSO misijos pabaigos, žurnalistams ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Versšininas po susitikimo Ženevoje su PSO generaliniu direktoriumi Tedros Adhanom Ghebreyesu, rašo RIA Novosti autorė Elizabeta Isakova.

"Mes kalbėjome su juo apie tokio sprendimo galimybę iškart po dviejų misijų, kurių viena jau yra Rusijoje, darbo pabaigos, o antroji atvyks gegužę. Atitinkamai, jei visa tai bus padaryta greitai, manau, kad galime kalbėti apie terminus, kurie matuojami ne mėnesiais, o savaitėmis", — sakė jis.

Pasak Veršinino, po šių vizitų ir pasikeitimo nuomonėmis bei duomenimis su specialistais, kurie PSO atstovams pateikia visą reikalingą informaciją, gausime "Sputnik V" vakcinos įtraukimą į vakcinų, kurias organizacija patvirtino naudoti ekstremaliose situacijose, sąrašą.

"Tai, žinoma, bus rimtas mūsų vakcinos teisingumo, reikalingumo ir veiksmingumo patvirtinimas. Jūs žinote, kad mes jau esame sudarę sutartis su daugiau nei 60 šalių ir su dešimtimis kitų šalių susitarėme dėl vietinės mūsų vakcinos gamybos. Manau, kad atlikus tokią specifikaciją su PSO, mūsų vakcinos poreikis bus labai reikšmingas pasaulyje", — pabrėžė Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras.

 Medicinos darbuotojas laiko ampulę su vakcina Sputnik V
© Sputnik / Владислав Воднев

Jis pridūrė, kad darbas su PSO vyksta kartu su Rusijos vakcinos gamybos padidėjimu ir jau per mėnesį pajėgumai leis pagaminti dešimtis milijonų "Sputnik V" dozių.

Koronaviruso "Sputnik V" vakcinos veiksmingumas, remiantis 3,8 milijono paskiepytų rusų duomenų analize, buvo 97,6%, o tai yra daugiau nei anksčiau paskelbti medicinos žurnalo "The Lancet" (91,6%), Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) ir Gamalėjaus centro duomenys .

Tegai:
Sputnik V, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Rusija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Baltarusijos URM

Minskas sureagavo į JAV idėją išsiųsti ambasadorę į Lietuvą, o ne Baltarusiją

(atnaujinta 13:54 2021.04.22)
Diplomatas, esantis Baltijos šalyje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija, pareiškė Baltarusijos ministerijos spaudos tarnyba

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pusės pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džuli Fišer akreditavimą Baltijos šalyje.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

"Mes, tiesą sakant, neturime jokios oficialios informacijos šiuo klausimu, o įvairių Lietuvos asmenų pasisakymai pastaruoju metu buvo tokie gausūs ir prieštaringi, kad jais remtis nebūtu rimta. Kai bus aiškiau — galima bus kalbėti dalykiškiau", —  sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.

Pasak jo, Baltarusijos pusei neaišku apie, kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Akivaizdu, kad ambasadorė Lietuvoje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija", — užbaigė jis.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, juos stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
ambasadorė, Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų