Karantinas Vilniuje

Chaosas Europoje: prasidėjo idealus štormas

(atnaujinta 09:18 2021.03.21)
Būtent dabar Europa turi leistis į šviesos tunelio gale kelią. Vietoje to kilo idealus štormas: siaučia mutacijos, prasidėjo trečioji pandemijos banga, o mes netekome pagrindinio ginklo — vakcinų. Britai, žiūrėdami į mus, tik purto galvą

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Pirmadienis Oslui tapo rekordų diena — bet ne gerąja prasme, o blogiausiu įmanomu būdu. Panašu, kad praėjus metams nuo pandemijos pradžios visi sunkumai Norvegijoje prasidėjo iš naujo. "Insomi" medžiagoje rašo autorius Mikkel Danielsen ir Michael Alsen.

Nustatytas rekordinis naujų užsikrėtimų skaičius ir įvesti rekordiškai griežti apribojimai.

Draudžiama kviesti daugiau nei du svečius. Visi turi dirbti iš namų. Moksleiviai taip pat namuose pasodinti prie kompiuterių, nors paprastai norvegai yra pasirengę nueiti labai toli, kad tik apsaugotų juos nuo netekimų.

"Esame ant trečiosios bangos slenksčio", — sakė Norvegijos sveikatos direktorato vadovo pavaduotojas Espenas Rostrupas Nakstadas. — Pagal mastą ji jau antroji, manoma, kad jis įsibėgės artimiausiomis savaitėmis".

Kol mes Danijoje diskutuojame, kada ir kaip greitai atverti visuomenę, Norvegija ir daugelis kitų Europos šalių kalba apie naują karantiną.

"Galbūt dabar kažkas gal ir jaučia kontrolę, tačiau viskas gali pakrypti į blogą pusę per porą savaičių", — neseniai Berlingske sakė norvegų epidemiologas Steinaras Westinas.

Jis nustebo, kai sužinojo, kad Danijoje diskutuoja apie visuomenės grįžimą į įprastą gyvenimą.

"Bijau, kad tai atsieis daugybe gyvybių, — sakė jis. — Gal turėtumėte būti atsargesni. Štai ir pamoka iš Norvegijos".

Banga kyla

Visoje Europoje tik Slovakija atlieka daugiau analizių nei Danija, tačiau Danija vis tiek yra Europos reitingo apačioje pagal užsikrėtimų skaičių vienam gyventojui.

Tačiau visoje Europoje matome daug pavyzdžių, kaip trečioji banga momentaliai kyla ir užgožia silpnai vakcinuotus gyventojus.

Pusėje Italijos nedirba parduotuvės, restoranai ir mokyklos. Paryžiuje situacija taip "kelia nerimą", kad atrodo, kad miestui gresia dar vienas sunkus karantinas. Vokietijos valdžia stebi "eksponentinį infekcijų skaičiaus didėjimą" ir sako, kad šalis yra ties trečiosios bangos riba. Lenkijoje viskas jau klostosi siaubingai, o daugelyje Rytų Europos regionų mirusiųjų rodiklis yra aukščiausias nuo pandemijos pradžios.

Tragiška ir nerimą kelia tai, kad kartu su užsikrėtimų skaičiumi vis daugiau Europos šalių netenka svarbiausio ginklo —vakcinų nuo viruso.

Vakcinacija sustabdyta — ir už tai teks susimokėti

Vis daugiau Europos šalių sustabdo vakcinos "AstraZeneca" vartojimą dėl baimės, kad jį sukels trombozę, nors ir retais atvejais. Švedija antradienį tapo paskutine ES šalimi, sustabdžiusia vakcinos naudojimą.

Reikalai pasuko rimta linkme pirmadienį, kai pagrindinės ES narės, tokios kaip Vokietija, Ispanija, Prancūzija ir Italija, paskelbė apie laikiną sustabdymą po to, kai mažos šalys, tokios kaip Danija, Austrija ir Norvegija, praėjusią savaitę laikinai nutraukė "AstraZeneca" vakcinos naudojimą.

Iš viso daugiau nei dešimt ES šalių sustabdė vakcinos, kurią sukūrė Oksfordo universitetas, o gamina ir platina Švedijos ir Didžiosios Britanijos bendrovė "AstraZeneca", naudojimą.

Tikimasi, kad Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pateiks išvadas, atliktas atlikus preliminarų tyrimą, siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp atskirų ir mirtinų kraujo krešulių atvejų bei "AstraZeneca" vakcinos naudojimo. Agentūra praėjusią savaitę preliminariai paskelbė, kad "AstraZeneca" vakcina neturi nieko bendro su padidėjusia trombozės rizika, ir dabar spėjama, kad ji pakartos tą pačią išvadą po didesnio, išsamesnio tyrimo.

Pirmadienį agentūra nustatė, kad tarp vakcinuotų šiuo preparatų trombozės aukų buvo labai nedaug, ir tai dar kartą pakartota trumpoje spaudos konferencijoje trečiadienį.

"vis dar esame įsitikinę, kad "AstraZeneca" vakcinos nauda yra didesnė už šalutinio poveikio riziką", — antradienį spaudai sakė Europos vaistų agentūros vadovas Emer Cooke.

Šiuo atžvilgiu verta pakartoti, kad įvairios sveikatos apsaugos institucijos visoje Europoje nusprendė sustabdyti vakcinaciją, labiau pasikliaudamos atsargumo principu, nei pagrįstais dokumentais pagrįstais pagrindais susirūpinti rimtu šalutiniu poveikiu.

Tačiau šis sustabdymas taip pat turi savo kainą.

Belgijoje, kur nusprendė toliau skiepyti piliečius vakcina "AstraZeneca", sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke teigė, kad būtų "neatsakinga" sustabdyti vakcinos naudojimą.

"Būtų neatsakinga sustabdyti vakcinaciją, gerai žinant, kad virusas ir toliau plinta tarp gyventojų, nes vakcina yra patikima, veiksminga ir saugi priemonė nuo šios ligos", — pirmadienį sakė jis.

Remiantis anksčiau Prancūzijoje atlikto analitinio darbo rezultatais, jei kasdien paskiepijama 100 tūkstančių vyresnių nei 50 metų žmonių, išgelbėjama 15 gyvybių per dieną. Kaip pažymi "The Economist" žurnalistas, 1,7 milijono "AstraZeneca" vakcinos dozių dabar saugomos sandėliuose Vokietijoje. Remiantis aukščiau pateiktais skaičiavimais, mirs 1 785 žmonės, kurie priešingu atveju galėjo būti išgelbėti.

Europa — didžiausia pralaimėtoja Vakaruose

Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje žmonės dar labiau nepasitikės "AstraZeneca" vakcina, kuri jau daugybę kartų patyrė problemų, nuo to laiko, kai ji buvo patvirtinta sausio mėnesį ES.

Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinės sveikatos apsaugos institucijos jau stengiasi įtikinti piliečius skiepitis šia vakcina.

Tuo tarpu didelio masto "AstraZeneca" vakcinos naudojimo sustabdymas sudaro ryškų kontrastą su tuo, kas vyksta JK, kuri jau paskiepijo daugiau nei 11 milijonų piliečių šia vakcina ir vis dar nepastebi nieko neįprasto. Dėl tos pačios priežasties britai pastarosiomis dienomis stebėjo įvykius Europoje su tokiu nepasitikėjimu, sprendžiant iš įvairių pareiškimų.

Atsižvelgiant į situaciją ES, atrodo, kad Didžiosios Britanijos sveikata apsaugos institucijos nusprendė, jog būtina toliau naudoti vakciną. Ir pasisako ji labai sausai. "JK panaudojo 11 milijonų "AstraZeneca" vakcinos dozių ir iki šiol pastebimai nepadidėjo trombozės atvejų", — pirmadienį pranešė JK centras atsakingas už darba su vakcinomis.

Pastarųjų dienų įvykiai sustiprino ES kaip pagrindinės pralaimėtojos poziciją Vakarų šalių lenktynėse, trokštančiose grįžti prie įprastos kasdienybės.

Izraelis — visai atskira istorija. Amerikiečiai dabar muša naujus vakcinos greičio rekordus — vidutiniškai per dieną vakcinuoja 2,5 mln. žmonių. Prancūzija tokį kiekį paskiepija per 12 dienų.

Kalbant apie vakcinacijos kiekį vienam gyventojui, JK skiepijimo programa yra tris kartus lenkia ES programą. Australija ir Naujoji Zelandija skiepų srityje labai atsilieka, tačiau uždarų sienų dėka ten beveik nėra užsikrėtimų.

O štai Europos kelias link šviesos tunelio gale, atrodo tik ilgėja.

Autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
AstraZeneca, vakcinacija, koronavirusas, Europa
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Traškučiai

Žmonijai gali grėsti traškučių ir skrudintų bulvyčių deficitas

(atnaujinta 12:08 2021.04.16)
Dėl visuotinio atšilimo Šiaurės Amerikoje, kur auga bulvių veislė, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, mažėja kalnų sniego kiekis, o tai daro įtaką pasėliams

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Bulvių veislei, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, kilo grėsmė dėl visuotinio atšilimo, praneša portalas "YCC".

Kalbama apie veislę, vadinama "Raset Burbank", kuri auga Šiaurės Amerikoje. Joje yra didelis krakmolo kiekis ir ypatingas skonis kepant, todėl ją labiau mėgsta greito maisto restoranai visame pasaulyje.

Tačiau, Aidaho valstijos ūkininkų teigimu, dėl visuotinio atšilimo mažėja kalnų sniego kiekis, o būtent jis naudojamas šios veislės pasėliams laistyti.

Selekcininkas ir genetikas Ričardas Novis iš JAV žemės ūkio ministerijos papasakojo, kad paprastai gera sniego danga atsiranda iki balandžio ir vasarą lėtai tirpsta, užtikrindama vandens atsargas. Tačiau 2018 metais tyrimas nustatė, kad nuo 20 amžiaus vidurio sniego kalnuose sumažėjo 15-30 proc. Be to, karšti ir sausi orai turi įtakos bulvių augimo greičiui, bei jų skoniui ir išvaizdai.

Kad išspręstų šią problemą, Novis ir kiti specialistai augalininkystės srityje kuria hibridines bulvių veisles, kurios bus atsparesnės klimato pokyčiams.

Tegai:
visuotinis atšilimas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas pablogina situaciją: JT baiminasi visuotinio bado
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taigoje

Peskovas papasakojo apie Putino atostogas Sibire

(atnaujinta 18:03 2021.04.18)
Viena ryškiausių Rusijos vadovo kelionių galima pavadinti dviejų dienų kelionę į Sibirą 2017 metų rugpjūtį

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų myli Sibirą, todėl jis mėgsta izoliuotis ten kelioms dienoms, papasakojo valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas vairuoja visureigį taigoje.
© Sputnik / Алексей Дружинин

"Matyt, jo siela taip prisirišo prie Sibiro, jis jį labai myli. Kita vertus, jis būna ir Tolimuosiuose Rytuose, jis myli Sočį, myli Krasnaja Polianą. Ir Krymą myli. Todėl šiame plane jo  potraukis į prie plačios geografijos, bet iš tikrųjų kelioms dienoms mėgsta izoliuotis būtent Sibire", — kanale "Rossija 1" pasakė Peskovas.

Kovo pabaigoje Putinas praleido savaitgalį Sibire gynybos ministro Sergejaus Šoigu kompanijoje. Jie važiavo visureigiu ir vaikščiojo po taigą. Gynybos ministerijos vadovas prezidentui taip pat parodė savo dirbtuves, kuriose jis, kaip hobiu užsiima sausų medžių apdirbimu, iš jų daro įvairius dirbinėlius. Peskovas anksčiau patikslino, kad jie atostogavo Tuvos taigoje.

Viena ryškiausių Rusijos vadovo kelionių galima pavadinti dviejų dienų kelionė į Sibirą 2017 metų rugpjūtį. Tada Rusijos lyderis aplankė sunkiai pasiekiamą taigą, kur žvejojo ​​kalnų ežerų kaskadoje, plaukiojo, vaikščiojo kalnų upėmis motorinėmis valtimis ir plaustais, pėsčiomis ir keturračiu keliavo per kalnus, deginosi saulėje ir maudėsi.

2014 metais per savo gimtadienį Putinas pirmą kartą pasiėmė laisvą dieną ir išskrido į Sibiro taigą. Tą dieną jis nuėjo beveik devynis kilometrus per kalnus.

2019 metais likus kelioms dienoms iki 67-ojo gimtadienio, prezidentas taip pat buvo taigoje, kur, kaip papasakojo Peskovas, "mėgavosi rudens gamta". Paskelbtuose kadruose buvo galima pamatyti, kaip Putinas ir Šoigu pėsčiomis lipa į kalnus ir stebi rudenišką gamtą, taip pat grybauja.

Tegai:
Sibiras, Rusija, Vladimiras Putinas, Dmitrijus Peskovas