Флаг Беларуси деревянный знак

Danijos užsienio reikalų ministerija "pervadino" Baltarusiją

(atnaujinta 09:56 2021.03.22)
Belorus terminas yra pavadinimo Belorus transliteracija, o "Hviderusland" yra pažodinis žodžio "Baltarusija" vertimas, kurio antroji dalis yra žodis "Rusija"

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Danijos užsienio reikalų ministerija ketina vartoti terminą "Belorus", o ne "Belorussia" (Hviderusland), pranešė Karalystės užsienio reikalų ministerija savo Twitter puslapyje.

"Atėjo laikas naudoti šį pavadinimą, nes tai yra būtent Baltarusijos pilietinės visuomenės prašymas", — sakoma pranešime.

Belorus terminas yra pavadinimo Belorus transliteracija, o "Hviderusland" yra pažodinis žodžio "Baltarusija" vertimas, kurio antroji dalis yra žodis "Rusija".

Anksčiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pasiūlė keletą Baltarusijos pavadinimo variantų, rašo VLKK spaudos tarnyba.

Šiuo metu oficialus valstybės pavadinimas lietuviškai — Baltarusijos Respublika.

Komisija pareiškė, kad kaimyninės valstybės (Baltarusija) pavadinimas turi du atitikmenis lietuvių kalboje — Baltarusija ir Gudija, todėl galima grįžti prie klausimo, kuris iš jų yra labiau priimtinas oficialiai vartoti.

Tegai:
Danija, Baltarusija
Boeing 777 lėktuvo katastrofos vieta, archyvinė nuotrauka

Vienas MH17 sudužimo bylos įtariamųjų kelias valandas nežinojo apie lėktuvo katastrofą

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Nyderlandų žurnalistų dispozicijoje buvo garso kasetės su maždaug tūkstančio telefoninių pokalbių, kuriuos Dubinskis atliko 2014 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, įrašais

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vienas iš įtariamųjų 2014 metų Malaizijos "Boieng" (skrydis MH17) katastrofoje Donbase, rusas Sergejus Dubinskis, kelias valandas po tragedijos nežinojo apie lėktuvo katastrofą, apie tai liudija perklausyti figūranto telefono pokalbiai, kuriais disponavo Nyderlandų transliuotojų korporacijos (NOS) žurnalistai.

"Vienas pagrindinių įtariamųjų MH17 byloje kelias valandas nežinojo, kad separatistai Rytų Ukrainoje numušė Boieng", — pranešė televizijos kanalo "Nieuwsuur" eteryje.

Kaip pranešė televizijos kanalas, Nyderlandų žurnalistų dispozicijoje buvo garso kasetės su maždaug tūkstančio telefoninių pokalbių, kuriuos Dubinskis atliko 2014 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, įrašais: prieš lėktuvo katastrofą, jos metu ir po jos. Pažymima, kad įrašus padarė Ukrainos specialiosios tarnybos.

Jungtinės tyrimo grupės (JIT) duomenimis, kuria remiasi transliavimo korporacijos įrašai yra nesuklastoti.

Prokuratūra Dubinskį vadina pasiskelbusios Donecko Liaudies Respublikos (DLR) vyriausios žvalgybos valdybos (GRU) vadovu.

Dubinskis 2020 metų spalio mėnesį per nepriklausomų žurnalistų "Bonanza media" platformą kreipėsi į Nyderlandų teismo ir prokuratūros atstovus, pareiškdamas, kad yra pasirengęs atlikti melo detektoriaus testą Rusijoje dalyvaujant Olandijos atstovui ir atsakyti į klausimus apie lėktuvo katastrofą. Šiame interviu jis taip pat pareiškė, kad tragedijos dieną Ukrainos "Buk" buvo dislokuotas netoli Donecko srities Zaroshchenskoye kaimo, o danguje taip pat buvo matyti ukrainiečių lėktuvai.

Hagos apygardos teismas RIA Novosti paaiškino, kad į Dubinskio parodymus bus atsižvelgta, jei jis pats dalyvaus teisme ar ten kreipsis per advokatą.

Vėliau Hagos teismas nutarė į bylą įtraukti Dubinskio interviu "Bonanza media" žiniasklaidai.

MH17 avarijos tyrimas Nyderlanduose prasidėjo 2020 metų kovo 9 dieną. Keturi jame dalyvavę asmenys — Igoris Girkinas, Sergejus Dubinskis, Olegas Pulatovas ir ukrainietis Leonidas Charčenka. Pulatovui teisme atstovauja tarptautinė grupė, kurią sudaro du olandų ir vienas rusų advokatas. Likę įtariamieji teisiami už akių.

Malaizijos "Boeing", skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą reisu MH17, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną netoli Donecko. Lėktuve buvo 298 žmonės, visi jie žuvo.

Jungtinė tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Nyderlandų generalinė prokuratūra nedalyvaujant Rusijos Federacijai, tiria katastrofos aplinkybes, vėliau pateikė tarpinius rezultatus. Tyrimo metu buvo teigiama, kad "Boeing" buvo numuštas iš priešlėktuvinių raketų sistemos "Buk", kuri priklausė 53-ajai Rusijos kariuomenės priešlėktuvinių raketų brigadai iš Kursko.

Anot Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojo Nikolajaus Viničenkos, Rusija Nyderlandams pateikė ne tik Rusijos radaro duomenis, bet ir dokumentus, rodančius, kad "Boeing" smogusi oro gynybos raketa "Buk" priklausė Ukrainai, tačiau tyrėjai šią informaciją ignoravo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Jungtinės tyrėjų grupės įtarimai dėl Rusijos kaltės Malaizijos "Boeing" katastrofoje yra nepagrįsti, tyrimas yra šališkas ir vienpusiškas.

Vėliau prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusijai neleidžiama tirti lainerio avarijos Rytų Ukrainoje, o Maskva sutinka pripažinti tyrimo rezultatus tik tuo atveju, jei ji visapusiškai dalyvaus tyrime. Visos raketos, kurių variklis parodytas MH17 katastrofos tyrimo metu, buvo sunaikintos po 2011 metų, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą yra sakęs, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl Malaizijos "Boeing" katastrofos.

Tegai:
Ukraina, lėktuvo katastrofa, MH17, Nyderlandai
Dar šia tema
Lietuva ragina Rusiją pripažinti savo "vaidmenį numušant lėktuvą MH17"
Skrydžių saugos fondas pradėjo tyrimą dėl atviro dangaus virš MH17 katastrofos zonos
Rusijos ambasada Lietuvoje atsakė į URM pareiškimą dėl RF "vaidmens numušant lėktuvą MH17"
Vakcina AstraZeneca

Estijos pagyvenę žmonės nebepasitiki "AstraZeneca", sako šeimos gydytoja

(atnaujinta 10:18 2021.04.12)
Anksčiau EVA Europos vaistų saugumo komitetas pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai reto tromboembolinių komplikacijų atsiradimo tikimybę pacientams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Estijos pagyvenę žmonės nebepasitiki koronaviruso vakcina "AstraZeneca", nes yra prieštaringos informacijos apie šį vaistą, sekmadienį sakė šeimos gydytoja Alina Terep.

Žmonės apskritai tapo sąmoningesni, bet ir sutrikę dėl nuolat pateikiamos prieštaringos informacijos apie narkotikus, sakė ji. Vyriausybei sustabdžius vakcinos "AstraZeneca" naudojimą žmonėms iki 60 metų, iškilo naujų problemų, įskaitant bendravimą su vyresniais nei 60 metų žmonėmis.

"Greičiau problema yra ta, kad dėl naujausių žinių tampa sunkiau įtikinti pacientą, kad "AstraZeneca" vakcina yra saugi ir jį apsaugos. Turėjome net keletą nemalonių atvejų, kai žmogus ateina į "Pfizer" vakcinaciją ir netiki, kad mes jam suleidžiame "Pfizer". Mes netgi turime jam įrodyti, parodyti butelį, iš kurio mes ištraukite kitą švirkštą, įtikindami, kad nesuleidžiame nieko, kas niekam nebuvo pažadėta. Pacientų nepasitikėjimo lygis yra labai aukštas", — Estijos transliacijų portalui ERR sakė gydytoja.

Europos vaistų agentūra EVA išnagrinėjo papildomą informaciją apie šią vakciną, teigė, kad jos nauda yra didesnė už su ja susijusią riziką, tačiau pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams tikimybę.

Kai kurios Europos valstybės nusprendė sustabdyti narkotikų vartojimą kaip atsargumo priemonę. Tačiau kovo 18 dieną Europos vaistų agentūra EVA patvirtino "AstraZeneca" vakcinos nuo koronaviruso saugumą ir veiksmingumą, pažymėjo, kad jos nauda ir gyventojų apsauga gerokai nusveria su ja susijusią galimą riziką, po kurios nemažai šalių, įskaitant Estiją, atnaujino vakcinos vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų