Džo Baidenas

"Aš nepralaimėjau". Trampas pakomentavo Baideno griuvimą prie lėktuvo

(atnaujinta 15:17 2021.03.22)
Anksčiau JAV prezidentas Džo Baidenas lipdamas į lėktuvą suklupo tris kartus. Žurnalistų nufilmuotas vaizdo įrašas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Baltieji rūmai paaiškino, kad įvykio priežastis buvo stiprus vėjas ir kad prezidentas jaučiasi "gerai"

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas pakomentavo incidentą su prezidentu Džo Baidenu prie lėktuvo. Jo kalbos fragmentas buvo paskelbtas "TikTok".

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

"Stebėjau Džo Baideną, lipantį laiptais, ir sakiau: "Aš jam nepralaimėjau", — sakė Trampas.

Anksčiau JAV prezidentas Džo Baidenas lipdamas į lėktuvą suklupo tris kartus. Žurnalistų nufilmuotas vaizdo įrašas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Baltieji rūmai paaiškino, kad įvykio priežastis buvo stiprus vėjas ir kad prezidentas jaučiasi "gerai".

Džo Baidenas sausio 20 dieną oficialiai perėmė JAV prezidento postą. Donaldas Trampas ir jo žmona Melanija išvyko į Floridą, į savo rezidenciją.

78 metų demokratas Baidenas tapo 46-uoju JAV prezidentu. Lapkritį jis nugalėjo antrai kadencijai nesėkmingai kandidatavusį respublikoną Donaldą Trampą.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (111)
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija
Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka

Kijevas pasirengęs triumfui Europoje. Ar pasirengusi Europa neaišku

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Anot diplomatinio šaltinio iš Kijevo, "Merkel, Makrono ir Zelenskio derybos rodo, kad kalbos, jog Putinas turėtų kalbėti apie Ukrainą be Ukrainos, nėra tiesa"

Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir , be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.

Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.

Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos - susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai - priimti ją į ES ir NATO.

Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.

Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".

Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą - akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių - ir į Šiaurės Atlanto aljansą.

Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime - grubiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.

Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.

Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.

Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant  dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkčs ranką, tame tarpe ir globėjų.

Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į tuščią, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsisakydama fantastiškų Kijevo pareiškimų derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Kijevas