Vakcina AstraZeneca

JAV įtaria, kad "AstraZeneca" pateikė neišsamius duomenis apie vakciną

(atnaujinta 16:24 2021.03.23)
Vakar bendrovė pranešė, kad bandymai Jungtinėse Valstijose, Čilėje ir Peru parodė, jog vakcinos COVID-19 veiksmingumas pasireiškė 79 proc. simptominių atvejų ir 100 proc., palyginti su sunkia COVID-19 eiga

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Amerikos duomenų saugos stebėsenos tarnyba (DSMB) yra susirūpinusi, kad farmacijos įmonė "AstraZeneca" galėjo pateikti neišsamius duomenis apie koronaviruso vakciną, kurią ji sukūrė remdamasi tyrimo rezultatais, sakoma pranešime.

"AstraZeneca" pirmadienį pranešė, kad bandymai JAV, Čilėje ir Peru parodė, jog vakcina nuo simptominio koronaviruso yra veiksminga 79 proc., o nuo sunkaus COVID-19 — 100 proc. Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nepriklausoma komisija nenustatė padidėjusios trombozės rizikos tarp bendrovės vakcinos gavėjų. Anot "AstraZeneca", vakcina buvo gerai toleruojama, o DSMB neiškėlė jokių saugumo problemų.

Pasak instituto, DSMB pirmadienį pranešė Nacionaliniam alergijų ir infekcinių ligų institutui (NIAID), Pažangių biomedicininių tyrimų ir plėtros administracijai (BARDA) ir pačiai "AstraZeneca", kad yra "susirūpinusi dėl "AstraZeneca" paskelbtos informacijos apie pradinius jos vakcinos COVID-19 klinikinių tyrimų duomenis".

"DSMB išreiškė susirūpinimą dėl to, kad "AstraZeneca" galėtų įtraukti pasenusią tyrimo informaciją, kuri galėtų pateikti neišsamų duomenų apie vaisto veiksmingumą vaizdą", — RIA Novosti cituoja NIAID.

"Mes raginame įmonę bendradarbiauti su DSMB, analizuojant duomenis apie vaisto veiksmingumą ir užtikrinant, kad tiksliausi ir naujausi duomenys būtų paskelbti kuo greičiau", — teigiama pranešime.

Anksčiau Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė tirianti atvejus su pacientais, kurie vakciną gavo iš tos pačios "AstraZeneca" vakcinos partijos keliose ES šalyse ir kuriems vėliau kilo tromboembolinių komplikacijų.

Kelios ES šalys, įskaitant Austriją, Estiją, Lietuvą, Latviją, Liuksemburgą, Daniją, Bulgariją, Norvegiją, Islandiją, Slovėniją, Kiprą, Italiją, Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją, sustabdė vakcinos "AstraZeneca" naudojimą. Ketvirtadienį EVA paskelbė rekomendaciją tęsti vaisto vartojimą, po to nemažai šalių atnaujino skiepijimą juo.

Tegai:
koronavirusas, JAV, vakcinacija, vakcina
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1803)
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus

Internete pasirodė pokalbio su "CNN darbuotoju" apie kovą su Trampu įrašas

(atnaujinta 18:05 2021.04.14)
Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik.

Konservatorių portalas "Project Veritas" paskelbė pokalbio su vyru, prisistatančiu CNN darbuotoju, įrašą ir pasakojo, kaip kanalas "kovojo" su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trampu ir padėjo demokratui Džo Baidenui.

Portalas savo svetainėje ir socialiniuose tinkluose paskelbė daugybę vaizdo įrašų, nufilmuotų slapta kamera.

Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų".

"Mes (CNN — Sputnik) patraukėme Trampą iš pareigų... Esu visiškai įsitikinęs, kad jei ne CNN, aš nežinau, (rinkėjai — Sputnik) būtų balsavę prieš jį", — sakė jis.

Vaizdo įraše Česteris taip pat pasakoja, kaip CNN vykdė propagandą ir apie Baideno sveikatą ir apie jį kalbėjo pozityviau nei apie Trampą.

"Trampui drebėjo ranka... Mes pakvietėme daugybę medicinos specialistų pakomentuoti istoriją, kuria buvo spekuliuojama — kad jis (Trampas — Sputnik) turėjo neurologinių problemų ir išprotėjo. Negerai... Manau, kad tai yra propaganda", — pridūrė jis.

Pasak jo, Baideną kanalas pristatė kaip aktyvų, sportuojantį asmenį.

Anksčiau Amerikos žiniasklaida, įskaitant "Washington Post", priekaištavo "Project Veritas", kad ji vykdė informacines kampanijas prieš daugelį pagrindinių naujienų ir kairiųjų grupių.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje
Žiniasklaida sužinojo, dėl ko Trampas nusiminė labiau, nei dėl pralaimėtų rinkimų
Trampas teigė, kad rinkimuose jis pasirengęs konkuruoti su Megan Markl
Певец Филипп Киркоров

Vilniaus teismas paskyrė posėdžio dėl Kirkorovo ieškinio datą

(atnaujinta 19:30 2021.04.14)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir saugumo tarnybos turės paaiškinti, kaip, jų nuomone, atlikėjo dainos gali "kelti grėsmę šaliai"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskyrė pirmojo posėdžio dėl Rusijos dainininko Filipo Kirkorovo ieškinio, kuriame ginčijamas jo draudimas atvykti į Lietuvą, datą, praneša RIA Novosti

Pasak advokato, "Dobrovinskij i partnery" vadovo Aleksandro Dobrovinskio, pirmasis susitikimas vyks gegužės 17 dieną.

"Be URM, aš pasiūliau išklausyti Lietuvos saugumo tarnybos nuomonę. Teismas sutiko su mūsų argumentais, o saugumo tarnybos atstovai turės teismui paaiškinti, kaip Filipo Kirkorovo dainos kelia grėsmę šalies saugumui", - teigė Dobrovinskis.

Menininko skunde reikalaujama panaikinti Migracijos departamento sprendimą po Užsienio reikalų ministerijos kreipimosi, kuriuo jam uždrausta penkeriems metams atvykti į Lietuvą.

Anksčiau Migracijos departamentas savo sprendimą pagrindė tuo, kad dainininkas, lankydamasis Kryme, "sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą".

Dainininko atstovai pateikę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis buvo atmestas, nes prašymas neva buvo "nemotyvuotas", o "atsakymo į Migracijos departamento sprendimą pateikimo terminas dar nėra pasibaigęs". 

Tačiau vėliau gynyba vis tiek gavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą, kurį buvo galima ginčyti teisme.

Kirkorovas savo ruožtu pareiškė, kad valdžios sprendimas Lietuvai kainuos "labai brangiai".

Pasak oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zakharovos, priežastys, kodėl Vilnius Kirkorovą įtraukia į "juodąjį sąrašą", yra akivaizdžiai kvailos.

Tegai:
Vilnius, teismas, Filipas Kirkorovas
Dar šia tema
Lietuvos URM išdavė Kirkorovo gynybai dokumentą, kurį galima apskųsti teisme
Vilniaus teismas pradėjo nagrinėti Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į Lietuvą
Teismas priėmė Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į šalį