Gamtinių dujų gamykla Nyderlanduose

Žiniasklaida: Nyderlandai vedė slaptas derybas su Rusija dėl dujų tiekimo

(atnaujinta 09:38 2021.03.24)
Nepaisant to, kad diplomatiniai ir prekybiniai santykiai tarp šalių buvo įšaldyti 2014 metais, po "Boeing" katastrofos Rytų Ukrainoje, 2017 metais savo veiklą atnaujino Rusijos ir Nyderlandų energetikos darbo grupė

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nyderlandai slapta tęsė derybas su Rusija dėl dujų, nepaisant to, kad diplomatiniai ir prekybiniai santykiai tarp šalių buvo įšaldyti 2014 metais po "Boeing" (reisas MH17) katastrofos Rytų Ukrainoje, praneša Nyderlandų portalas "Follow The Money", vykdęs savo žurnalistinį tyrimą.

Rusijos URM
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

2014 metais, po skrydžio MH17 katastrofos, kurio aukų dauguma buvo Nyderlandų piliečiai, Haga nutraukė kasmetines bendrų ekonominių interesų konsultacijas. Tai lėmė reguliarių vyriausybės konsultacijų dėl energetikos projektų nutraukimą.

Portalas tvirtina, kad skrydžio MH17 katastrofa ir Ukrainos krizė tik laikinai paveikė Rusijos ir Nyderlandų santykius: ryšiai dujų sektoriuje pasirodė esą atsparūs politiniams įvykiams.

Po kelerių metų dvišalių kontaktų sąstingio dialogas buvo atnaujintas 2017 metų gegužę. Tuo metu Amsterdame vyko "Flame" konferencija, kurioje dalyvavo Rusijos prekybos atstovai. Kalbėtojų sąrašą beveik visiškai sudarė Nyderlandų ir Rusijos bendrovių, dalyvaujančių "Nord Stream-2", atstovai: be įprastų vardų iš dujų sektoriaus, taip pat dalyvavo ofšorinė bendrovė "Allseas" ir dugno gilinimo įmonė "Van Oord".

Po kelių mėnesių, rašo žiniasklaida, Nyderlandų vyriausybės iniciatyva į Maskvą atvyko Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos generalinis direktorius išorės ekonominiams santykiams. Pažymima, kad susitikime Maskvoje Nyderlandų atstovas, Rusijos energetikos viceministras ir jo kolegos ekonomikos plėtrai "išvedė dvišalę energetikos darbo grupę iš žiemos miego praėjus trejiems metams po MH17 katastrofos". Vyresnioji vadovybė toliau susitikinėjo konferencijose ir abipusių vizitų metu, praneša portalas.

"Ministrai (užsienio reikalų) Stefas Blokas ir (ekonomikos ir klimato politikos) Erikas Vibesas nemanė, kad būtina informuoti Atstovų rūmus 2017 metais apie energetikos darbo grupės veiklos atnaujinimą", — pažymi portalas.

Jo duomenimis, energetikos darbo grupė ir toliau veikia 2021 metais. Anot "FTM", trečiasis susitikimas per ketverius metus numatytas pavasarį. Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektas tapo nuolatiniu darbotvarkės klausimu. Anot portalo, "Nyderlandai yra viena iš nedaugelio Europos šalių, palaikančių dujotiekio projektą".

Šie susitikimai nėra įtraukti į įvairių Nyderlandų ministerijų parlamentines ataskaitas ir dokumentų registrus, tačiau olandų portalas rado tokių kontaktų įrodymą Rusijos energetikos ministerijos ataskaitose.

"Daugelis Centrinės ir Rytų Europos šalių baiminasi, kad pastačius "Nord Stream-2", Rusijos dominavimas dujų sektoriuje padidės, tuo metu tokios šalys kaip Vokietija ir Nyderlandai vertina projektą kaip puikią galimybę užtikrinti energijos tiekimą ir mano, kad projektas yra grynai komercinis... Europa padalinta dėl "Nord Stream-2", ir Nyderlandų vyriausybė yra Rusijos pusėje", — apibendrina olandų portalas.

Malaizijos "Boeing" (reisas MH17) katastrofa įvyko 2014 metų liepos 17 d. netoli Donecko. Mirė 298 žmonės. Kijevas dėl katastrofos apkaltino sukilėlius, jie pareiškė neturintys priemonių, kurios leistų numušti orlaivį tokiame aukštyje.

Jungtinė tyrimų grupė, kuri, vadovaujama Nyderlandų generalinės prokuratūros, nedalyvaujant Rusijai, tiria avarijos aplinkybes, anksčiau pateikė tarpinius rezultatus. Tyrimas teigia, kad "Boeing" buvo numuštas iš zenitinių raketų sistemos "Buk", priklausančios 53-iajai Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinių raketų brigadai iš Kursko.

Vėliau Rusija pareiškė, kad perdavė Nyderlandams duomenis iš Rusijos radarų ir dokumentus, liudijančius, kad raketa priklausė Ukrainai, ir ji buvo paleista iš Kijevo kontroliuojamos teritorijos, tačiau tyrėjai ignoravo šią informaciją. Tuo pat metu pirmąją teismo posėdžio dieną kaltinančioji šalis prisipažino gavusi ir tirianti Rusijos prokuratūros duomenis.

Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dalyvavimu "Boeing" katastrofoje. Rusija pareiškė, kad Jungtinės tyrėjų grupės kaltinimai yra nepagrįsti ir sukelia apgailestavimą, tyrimas yra šališkas ir vienpusis, ir pažymėjo, kad Rusijai neleidžiama tirti katastrofos, o Maskva gali pripažinti tyrimo rezultatus, jei visapusiškai dalyvaus jame.

Tegai:
dujų tiekimas, Rusija, Nyderlandai
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija
Ukrainos kariai

LLR vadovas apkaltino Vakarus pritarimu rusų genocidui Ukrainoje

(atnaujinta 16:57 2021.04.22)
Vakarų bendruomenė ignoruoja Donbasą, apsimesdama, kad nepastebi siaubingų Ukrainos valdžios nusikaltimų, sako LLR vadovas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Nepripažintos Luhansko Liaudies Respublikos vadovas Leonidas Pasečnikas apkaltino Vakarų šalis pritarimu rusakalbių gyventojų genocidui Ukrainoje.

"Šiandien mes turime galimybę aptarti opų Donbaso klausimą — Rusijos žmonių teisių ir laisvių apsaugą. Tai ypač svarbu dvigubų standartų politikos kontekste Vakaruose, kur jie įpratę užsimerkti ir taip pritarti rusakalbių gyventojų genocidui Ukrainoje. Vakarų bendruomenė ignoruoja Donbasą, apsimesdama, kad nepastebi siaubingų Ukrainos valdžios nusikaltimų prieš mus", — sakė LLR vadovas forume "Rusų vienybė: teisių ir laisvių apsauga" Donecke.

Jis pažymėjo, kad XXI amžiuje Ukrainos gyventojai susidūrė su "Ukrainos nacionalistų vykdomu genocidu, pažeidimais ir neapykanta".

"Visa tai vyko jau 30 metų prižiūrint Vakarų atstovams. Visus tuos metus Ukrainoje vyko aktyvus nacizmo herojizavimas, istorijos iškraipymas, savo kultūros atsisakymas, tapatybės naikinimas. Tačiau, nepaisant visų bandymų mus užgniaužti, kiekvieną dieną mes kovojame už savo teises ir principus", — sakė Pasečnikas.

Padėtis Donbase

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pareigūnai pranešė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Sumų kaimo žuvo keturi kariškiai ir dar du buvo sužeisti. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad netrukus aptars situaciją su Normandijos ketverto lyderiais. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą.

Savo ruožtu nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos apkaltino Kijevą dėl situacijos paaštrėjimo, saugumo pajėgų provokacijomis. Taip pat DLR ir LLR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą dėl netvarkingo teritorijų minavimo.

Savo ruožtu Rusija yra ne kartą pareiškusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų subjektas.

Tegai:
Lugansko Liaudies Respublika
Apleistas automobilis

Sugriežtinta atsakomybė neeksploatuojamų automobilių laikymą kiemuose

(atnaujinta 15:58 2021.04.22)
Seimas pritarė pataisoms, reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti, rašoma Seimo pranešime.

"Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtina, jog bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma ta, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių, nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip 3 mėnesius neįregistruota, ar ilgiau kaip 3 mėnesius išregistruota transporto priemonė", – sakė parlamentaras Mykolas Majauskas.

Kodekse įtvirtinta, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams .

Už pakartotinį nusižengimą bus skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą galės būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

 

Įstatymas priimtas už balsavus 118, nė vienam nebuvus prieš ir vienam Seimo nariui susilaikius.

Naujos teisės aktų nuostatos įsigalios 2022 metų sausio 1 dieną.

 

Tegai:
automobilis