Vakcina AstraZeneca (COVID-19)

Prancūzijoje studentas mirė praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos "AstraZeneca"

(atnaujinta 22:43 2021.03.23)
Skrodimas parodė, kad mirties priežastimi tapo trombo sukeltas vidinis kraujavimas, rašo vietinis laikraštis

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Prancūzijos medicinos institucijos tiria 24 metų studento mirties praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos "AstraZeneca" priežastis, praneša Nacionalinė vaistų saugos agentūra (ANSM).

"Vykdydami nuodugnų tromboembolinių problemų stebėjimą, mes gavome pranešimus apie 24 metų jaunuolio mirtį praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos "AstraZeneca" vakcina... Dėl šio atvejo nuodugnų klinikinį tyrimą vykdo farmakologinės kontrolės regioniniai centrai", — sakoma pranešime.

Reguliavimo institucija pažymi, kad kol kas nėra jokios priežasties sieti mirtį su vakcinos vartojimu.

Vietinis laikraštis "Sud Ouest" praneša, kad kalbama apie studentą mediką iš Nanto. Vakciną jis gavo kovo 8 d., o mirė po dešimties dienų savo bute. Pažymima, kad jaunas vyras neturėjo sveikatos problemų ir sportavo.

Skrodimas, atliktas Nanto prokuratūros nurodymu, parodė, kad mirties priežastimi tapo trombo sukeltas vidinis kraujavimas, rašo laikraštis.

Anksčiau kelios ES šalys nusprendė iš atsargumo sustabdyti "AstraZeneca" vakcinos naudojimą dėl su pavieniais trombozės atvejais tiems, kurie gavo vakciną. Prancūzija apie sustabdymą paskelbė kovo 15 d. Po trijų dienų Prancūzijos ministras pirmininkas Žanas Kasteksas, remdamasis Europos vaistų agentūros (EVA) išvadomis dėl "AstraZeneca" vakcinos saugumo, paskelbė, kad preparato naudojimas bus atnaujintas.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, AstraZeneca, koronavirusas, Prancūzija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1785)
Boeing 777 lėktuvo katastrofos vieta, archyvinė nuotrauka

Vienas MH17 sudužimo bylos įtariamųjų kelias valandas nežinojo apie lėktuvo katastrofą

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Nyderlandų žurnalistų dispozicijoje buvo garso kasetės su maždaug tūkstančio telefoninių pokalbių, kuriuos Dubinskis atliko 2014 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, įrašais

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vienas iš įtariamųjų 2014 metų Malaizijos "Boieng" (skrydis MH17) katastrofoje Donbase, rusas Sergejus Dubinskis, kelias valandas po tragedijos nežinojo apie lėktuvo katastrofą, apie tai liudija perklausyti figūranto telefono pokalbiai, kuriais disponavo Nyderlandų transliuotojų korporacijos (NOS) žurnalistai.

"Vienas pagrindinių įtariamųjų MH17 byloje kelias valandas nežinojo, kad separatistai Rytų Ukrainoje numušė Boieng", — pranešė televizijos kanalo "Nieuwsuur" eteryje.

Kaip pranešė televizijos kanalas, Nyderlandų žurnalistų dispozicijoje buvo garso kasetės su maždaug tūkstančio telefoninių pokalbių, kuriuos Dubinskis atliko 2014 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, įrašais: prieš lėktuvo katastrofą, jos metu ir po jos. Pažymima, kad įrašus padarė Ukrainos specialiosios tarnybos.

Jungtinės tyrimo grupės (JIT) duomenimis, kuria remiasi transliavimo korporacijos įrašai yra nesuklastoti.

Prokuratūra Dubinskį vadina pasiskelbusios Donecko Liaudies Respublikos (DLR) vyriausios žvalgybos valdybos (GRU) vadovu.

Dubinskis 2020 metų spalio mėnesį per nepriklausomų žurnalistų "Bonanza media" platformą kreipėsi į Nyderlandų teismo ir prokuratūros atstovus, pareiškdamas, kad yra pasirengęs atlikti melo detektoriaus testą Rusijoje dalyvaujant Olandijos atstovui ir atsakyti į klausimus apie lėktuvo katastrofą. Šiame interviu jis taip pat pareiškė, kad tragedijos dieną Ukrainos "Buk" buvo dislokuotas netoli Donecko srities Zaroshchenskoye kaimo, o danguje taip pat buvo matyti ukrainiečių lėktuvai.

Hagos apygardos teismas RIA Novosti paaiškino, kad į Dubinskio parodymus bus atsižvelgta, jei jis pats dalyvaus teisme ar ten kreipsis per advokatą.

Vėliau Hagos teismas nutarė į bylą įtraukti Dubinskio interviu "Bonanza media" žiniasklaidai.

MH17 avarijos tyrimas Nyderlanduose prasidėjo 2020 metų kovo 9 dieną. Keturi jame dalyvavę asmenys — Igoris Girkinas, Sergejus Dubinskis, Olegas Pulatovas ir ukrainietis Leonidas Charčenka. Pulatovui teisme atstovauja tarptautinė grupė, kurią sudaro du olandų ir vienas rusų advokatas. Likę įtariamieji teisiami už akių.

Malaizijos "Boeing", skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą reisu MH17, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną netoli Donecko. Lėktuve buvo 298 žmonės, visi jie žuvo.

Jungtinė tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Nyderlandų generalinė prokuratūra nedalyvaujant Rusijos Federacijai, tiria katastrofos aplinkybes, vėliau pateikė tarpinius rezultatus. Tyrimo metu buvo teigiama, kad "Boeing" buvo numuštas iš priešlėktuvinių raketų sistemos "Buk", kuri priklausė 53-ajai Rusijos kariuomenės priešlėktuvinių raketų brigadai iš Kursko.

Anot Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojo Nikolajaus Viničenkos, Rusija Nyderlandams pateikė ne tik Rusijos radaro duomenis, bet ir dokumentus, rodančius, kad "Boeing" smogusi oro gynybos raketa "Buk" priklausė Ukrainai, tačiau tyrėjai šią informaciją ignoravo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Jungtinės tyrėjų grupės įtarimai dėl Rusijos kaltės Malaizijos "Boeing" katastrofoje yra nepagrįsti, tyrimas yra šališkas ir vienpusiškas.

Vėliau prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusijai neleidžiama tirti lainerio avarijos Rytų Ukrainoje, o Maskva sutinka pripažinti tyrimo rezultatus tik tuo atveju, jei ji visapusiškai dalyvaus tyrime. Visos raketos, kurių variklis parodytas MH17 katastrofos tyrimo metu, buvo sunaikintos po 2011 metų, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą yra sakęs, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl Malaizijos "Boeing" katastrofos.

Tegai:
Ukraina, lėktuvo katastrofa, MH17, Nyderlandai
Dar šia tema
Lietuva ragina Rusiją pripažinti savo "vaidmenį numušant lėktuvą MH17"
Skrydžių saugos fondas pradėjo tyrimą dėl atviro dangaus virš MH17 katastrofos zonos
Rusijos ambasada Lietuvoje atsakė į URM pareiškimą dėl RF "vaidmens numušant lėktuvą MH17"
Vakcina AstraZeneca

Estijos pagyvenę žmonės nebepasitiki "AstraZeneca", sako šeimos gydytoja

(atnaujinta 10:18 2021.04.12)
Anksčiau EVA Europos vaistų saugumo komitetas pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai reto tromboembolinių komplikacijų atsiradimo tikimybę pacientams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Estijos pagyvenę žmonės nebepasitiki koronaviruso vakcina "AstraZeneca", nes yra prieštaringos informacijos apie šį vaistą, sekmadienį sakė šeimos gydytoja Alina Terep.

Žmonės apskritai tapo sąmoningesni, bet ir sutrikę dėl nuolat pateikiamos prieštaringos informacijos apie narkotikus, sakė ji. Vyriausybei sustabdžius vakcinos "AstraZeneca" naudojimą žmonėms iki 60 metų, iškilo naujų problemų, įskaitant bendravimą su vyresniais nei 60 metų žmonėmis.

"Greičiau problema yra ta, kad dėl naujausių žinių tampa sunkiau įtikinti pacientą, kad "AstraZeneca" vakcina yra saugi ir jį apsaugos. Turėjome net keletą nemalonių atvejų, kai žmogus ateina į "Pfizer" vakcinaciją ir netiki, kad mes jam suleidžiame "Pfizer". Mes netgi turime jam įrodyti, parodyti butelį, iš kurio mes ištraukite kitą švirkštą, įtikindami, kad nesuleidžiame nieko, kas niekam nebuvo pažadėta. Pacientų nepasitikėjimo lygis yra labai aukštas", — Estijos transliacijų portalui ERR sakė gydytoja.

Europos vaistų agentūra EVA išnagrinėjo papildomą informaciją apie šią vakciną, teigė, kad jos nauda yra didesnė už su ja susijusią riziką, tačiau pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams tikimybę.

Kai kurios Europos valstybės nusprendė sustabdyti narkotikų vartojimą kaip atsargumo priemonę. Tačiau kovo 18 dieną Europos vaistų agentūra EVA patvirtino "AstraZeneca" vakcinos nuo koronaviruso saugumą ir veiksmingumą, pažymėjo, kad jos nauda ir gyventojų apsauga gerokai nusveria su ja susijusią galimą riziką, po kurios nemažai šalių, įskaitant Estiją, atnaujino vakcinos vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų