dienraščio Segodnia vyriausiasis redaktorius Andrejus Švedovas

Nupjovė po vieną: žurnalistas pasakojo apie Rusijos laikraščių likimą Latvijoje

(atnaujinta 17:35 2021.03.24)
Paskutinio dienraščio rusų kalba vadovas pasakojo, kad išgyventi padeda latvių kalbos stiprinimas, nes rusakalbiams reikalinga informacija apie įstatymo projektus, kurie nebėra skelbiami rusų kalba

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Šiandien Latvijoje beveik neliko rusiškų laikraščių, nors dar prieš dešimt metų leidinių rusų kalba buvo kelios dešimtys, praneša Sputnik Latvija.

Paskutinio dienraščio "Segodnia" vyriausiasis redaktorius Andrejus Švedovas portalui papasakojo, kad Latvijoje vyko "šienapjūtė", kai 2008–2010 metais vienas po kito buvo uždaromi laikraščiai rusų kalba.

"Dėl to iš visų dienraščių rusakalbių laikraščių liko vienintelis — mūsų, o tada paaiškėjo, kad jis buvo vienintelis 27 Europos Sąjungos šalyse. Mes daugiau ar mažiau išsiverčiame", — pasakė jis.

Švedovas paaiškino, kad dauguma skaitytojų nueina į internetą, tačiau leidinys turi savo portalą. Kalbant apie žurnalistus, kurie dirbo uždaruose leidiniuose, daugiausia jie arba pakeitė profesiją, arba išvyko į kitas šalis.

Švedovas papasakojo, kad valdžios požiūris į paskutinį Latvijos laikraštį rusų kalba taip pat labai pasikeitė.

"Dar prieš dešimt metų ji aktyviai darė įtaką socialiniams ir politiniams procesams šalyje, jie skaitėsi su "Vesti Segodnia", pateikė ieškinius žurnalistams. Juk laikraščio tyrimai griovė karjeras ir atėmė pelningas pareigas, o dabar į spausdintą žodį laikraštyje "Segodnia" mažai kas atkreipia dėmesį. Tačiau dažnai tai, priešingai, padeda išgyventi", — pasakė jis.

Išgyventi padeda latvių kalba

Švedovas papasakojo, kad latvių kalbos pozicijos stiprinimas padeda laikraščiui "Segodnia" išlikti, nes antraip valstybinės struktūros uždaro puslapius rusų kalba.

"Tačiau turint omenyje, kad Latvijoje trečdalis gyventojų mąsto ir kalba rusiškai, vis dar reikia aiškinti valstybės pareiškimus, aktus, įstatymus, taisykles ir instrukcijas. Ir visa tai spausdinama mūsų laikraštyje", — paaiškino redaktorius.

Kalbėdamas apie rusakalbių televizijos kanalų uždarymą Latvijoje, Švedovas pažymėjo, kad Latvijos informacinė erdvė, iš ėsmės, yra apribota mažoje Baltijos šalyje. Jei Latvijos transliavimas būtų apribotas, tai labai paveiktų žiūrovus, nes jie turėtų ribotą skaičių portalų, TV kanalų ir kasdienių leidinių. Rusų kalbos atveju, pasak Švedovo, visada galima rasti alternatyvą.

Tačiau tai, anot vyriausiojo redaktoriaus, yra ir rusakalbės žiniasklaidos Latvijoje minusas, nes tenka konkuruoti su Rusijos Federacijos laikraščiais ir portalais, į kuriuos investuojama daugiau pinigų.

Žurnalistų sulaikymas

Pokalbyje su Sputnik Latvija Švedovas pasmerkė Latvijos valstybės saugumo tarnybos įvykdytą Latvijos žurnalistų, bendradarbiavusių su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", sulaikymą.

Jis patarė kolegoms samdyti gerus teisininkus, nes, jo nuomone, Latvijos teisingumo sistema yra gana objektyvi ir čia galima įrodyti savo teisumą, nors teks paaukoti laiko ir pinigų.

"Visi rašė apie žurnalistų sulaikymą, įskaitant ir Latvijos žurnalistus. Kitas dalykas, kad akcentai buvo išdėstyti skirtingai — kažkas nustebo, o kažkas rašė, kad jie to nusipelnė... Bet taip mes ir gyvename", — pridūrė Švedovas.

Baltijos šalių valdžia ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos priemonių darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius suderintos šių valstybių linijos ženklus. Žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai, kaip pažymėjo Rusijos URM, "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški Vilniaus, Rygos ir Talino pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".

Žiniasklaida rusų kalba Baltijos šalyse

Baltijos šalyse sustabdomas rusakalbių kanalų transliavimas, trukdoma rusakalbių žiniasklaidos priemonių darbui ir netgi sulaikomi Rusijos leidiniuose dirbantys žurnalistai. Visa žiniasklaida rusų kalba Baltijos šalyse kaltinama "propaganda".

Taigi, "Sputnik Lietuva" buvo minimas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų parengtose kasmetinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos valdininkų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą". Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje.

Latvijoje yra viena valstybinė kalba — latvių. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą, nepaisant to, kad ji yra gimtoji beveik 37 procentams šalies gyventojų. Remiantis 2016 metų Latvių kalbos agentūros ataskaita, apie 90 procentų Latvijos tautinių mažumų atstovų moka valstybinę kalbą.

Nepaisant to, tariamai dėl grėsmės latvių kalbos egzistavimui, reguliariai nustatomi apribojimai rusų kalbos atžvilgiu. Valstybinės kalbos įstatymo laikymąsi kontroliuoja speciali valstybinė struktūra, vadinama "Valstybinės kalbos centru".

Tegai:
Rusija, Latvija
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija