VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. JAV kibernetinių pajėgų vadas Paulas Nakasone apkaltino Rusiją vykdant "galingas įtakos kampanijas" naudojantis socialiniais tinklais, taip pat vykdant šnipinėjimo veiklą virtualioje erdvėje, rašo RIA Novosti.
"Rusija yra sudėtinga kibernetinė priešininkė. Ji parodė gebėjimą vykdyti galingas įtakos kampanijas naudodamasi socialine žiniasklaida. Maskva veiksmingai užsiima kibernetiniu šnipinėjimu ir kita veikla, taip pat kibernetinę veiklą integravo į savo karinę ir nacionalinę strategiją", — sakė Nakasone Senato posėdyje.
Savo kalboje jis taip pat pateikė panašų vertinimą Kinijos atžvilgiu. Tarp kitų šalių, kurios, pasak Vašingtono, kelia grėsmę JAV kibernetinėje srityje, jis paminėjo Šiaurės Korėją ir Iraną.
"KLDR parodė sugebėjimą ir ketinimą smogti JAV virtualioje erdvėje ... Irano atstovai vis labiau moka naudotis kibernetinėmis sistemomis, taip pat vykdydami griaunamąsias ir destruktyvias atakas, jie bandė atlikti daugybę įtakos kampanijų", — sakė Nakasone.
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo administracija jau ne kartą skelbė apie galimą Rusijos Federacijos dalyvavimą didelio masto kibernetinėse atakose prieš Amerikos vyriausybės departamentų sistemas. Tačiau vėliau Trampas pareiškė, kad į daugelį JAV departamentų įsilaužė Kinija, o ne Rusija, kaip tvirtina daugybė žiniasklaidos priemonių, ir pabrėžė, kad žiniasklaidoje perdėtas kibernetinių išpuolių mastas.
Maskva ne kartą yra paneigusi savo dalyvavimą kibernetiniuose išpuoliuose ir tokius pareiškimus pavadino nepagrįstais.
VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.
"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.
Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.
"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.
"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.
2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.
Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.
VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik.
Konservatorių portalas "Project Veritas" paskelbė pokalbio su vyru, prisistatančiu CNN darbuotoju, įrašą ir pasakojo, kaip kanalas "kovojo" su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trampu ir padėjo demokratui Džo Baidenui.Portalas savo svetainėje ir socialiniuose tinkluose paskelbė daugybę vaizdo įrašų, nufilmuotų slapta kamera.
Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų".
"Mes (CNN — Sputnik) patraukėme Trampą iš pareigų... Esu visiškai įsitikinęs, kad jei ne CNN, aš nežinau, (rinkėjai — Sputnik) būtų balsavę prieš jį", — sakė jis.
Vaizdo įraše Česteris taip pat pasakoja, kaip CNN vykdė propagandą ir apie Baideno sveikatą ir apie jį kalbėjo pozityviau nei apie Trampą.
"Trampui drebėjo ranka... Mes pakvietėme daugybę medicinos specialistų pakomentuoti istoriją, kuria buvo spekuliuojama — kad jis (Trampas — Sputnik) turėjo neurologinių problemų ir išprotėjo. Negerai... Manau, kad tai yra propaganda", — pridūrė jis.
Pasak jo, Baideną kanalas pristatė kaip aktyvų, sportuojantį asmenį.
Anksčiau Amerikos žiniasklaida, įskaitant "Washington Post", priekaištavo "Project Veritas", kad ji vykdė informacines kampanijas prieš daugelį pagrindinių naujienų ir kairiųjų grupių.
VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.
"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.
Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu.
"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.
Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.