Balistinių raketų paleidimas Šiaurės Korėjoje

WP: KLDR išbandė trumpojo nuotolio raketas

(atnaujinta 21:28 2021.03.26)
Pažymima, kad šie bandymai yra "pirmasis tiesioginis KLDR lyderio Kim Čong Ino iššūkis JAV prezidentui Džo Baidenui"

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. KLDR praėjusią savaitę išbandė trumpojo nuotolio raketas, praneša "Washington Post". 

"Šiaurės Korėja praėjusią savaitę paleido keletą trumpojo nuotolio raketų", — sakoma laikraštyje.

Pažymima, kad šie bandymai yra "pirmasis tiesioginis KLDR lyderio Kim Čong Ino iššūkis JAV prezidentui Džo Baidenui".

Praėjusią savaitę JAV Šiaurės vadovybės vadovas generolas Glenas Van Herkas per Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį pareiškė, kad Šiaurės Korėja artimiausiu metu gali atnaujinti bandomąjį paleidimą.

Anot jo, pastarųjų metų veiksmais Pchenjanas leido suprasti, kad jo nebetaiko branduolinių ir raketų bandymų moratoriumas, kuris buvo paskelbtas 2018 metais. Van Herko teigimu, tai rodo, kad Šiaurės Korėja artimiausiu metu gali pradėti pažangių tarpžemyninių balistinių raketų bandomąjį paleidimą.

Tegai:
bandymai, Džo Baidenas, Šiaurės Korėja
Princas Haris

Be Megan Markl, bet su PGR testu: princas Haris atskrido į senelio laidotuves

(atnaujinta 15:52 2021.04.12)
Apie maištaujančio hercogo atvykimą į Londoną pranešė Britanijos bulvariniai leidiniai. Princas Haris buvo pastebėtas Hitrou oro uoste vienatvėje

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Princas Haris atskrido į Didžiąją Britaniją į senelio Edinburgo hercogo princo Filipo laidotuves. Apie tai pranešė rašo leidinio "The Sun" šaltiniai.

 

Princo Filipo mirtis tapo tikru smūgiu karalienei ir britams. Princas Filipas nesulaukė savo 100-ojo gimtadienio, kurį pagal likimo ironiją atsisakė švęsti. JAV gyvenantis karališkųjų titulų atsisakęs princas Haris nusprendė kuriam laikui pamiršti apie konfliktą su artimaisiais ir atvyko atsisveikinti su seneliu.

Kaip praneša "The Sun", princas Haris atvyko į princo Filipo laidotuves: maištingas hercogas buvo pastebėtas Hitrou oro uoste be Megan Markl.

Yra žinoma, kad dabar princas privalo laikytis 10 dienų karantino, tačiau jei jis gaus neigiamą COVID-19 testą, šį laikotarpį bus galima sutrumpinti penkiomis dienomis. Tuo pat metu atvykstantys į šalį turi turėti dar vieną test1 — atliktą ne anksčiau kaip prieš 72 valandas.

Yra žinoma, kad Sasekso hercogas šiam laikotarpiui planuoja apsistoti rūmuose.

Kaip britai sureagavo į Hario atvykimą, kol kas neaišku. Daugelis iki šiol negali suprasti jo šykščios reakcijos į princo Filipo mirtį. Po tragedijos princas ir Megan Markl paliko tik trumpą žinutę Internete, kur padėkojo seneliui už jo tarnybą ir išprovokavo gerbėjų kaltinimus bejausmiu ir kietaširdiškumu.

Balandžio 10 dieną rūmai pranešė, kad Elžbietos II vyro laidotuvės vyks balandžio 17 d., o prieš tai Didžiojoje Britanijoje bus paskelbtas nacionalinis gedulas.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Haris
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Mirė Elžbietos II vyras princas Filipas
Maskvos kremlius, archyvinė nuotrauka

Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremliuje

(atnaujinta 14:58 2021.04.12)
Anksčiau Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno žodžius apie Rusijos "agresyvių veiksmų" pasekmes, teigė, kad kuo daugiau apie tai pareiškiama, tuo labiau tai devalvuoja.

Kaliningradas
© Sputnik / Константин Чалабов

Anksčiau Blinkenas interviu NBC televizijai, kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, pasakė apie galimas "pasekmes" Rusijai iš Vašingtono pusės, jei ji ir toliau "elgsis agresyviai".

"Vyksta tam tikra tokių frazių devalvacija. Šie raginimai atsisakyti kai kurių trumpalaikių ir agresyvių veiksmų, grasinimai priversti už tai susimokėti — kuo daugiau tokių frazių išsakys, tuo labiau jos devalvuos", — atsakė Peskovas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Blinkeno pareiškimą.

"Rusija, dar kartą pakartoju, kad niekada niekam neatstovavo ir neatstovaus agresijos ir niekada nesiėmė agresyvių veiksmų", — pridūrė jis.

Anksčiau Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos perkėlimus ir paskelbė apie savo pasirengimą bendrauti. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Rjabkovas RIA Novosti sakė, kad paaiškinimai Amerikos pusei buvo pateikti praėjusią savaitę. Jis pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "tonaciją ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonas turės būti patenkintas jau gautais paaiškinimais.

Kovo pabaigoje Ukrainos "silovikai" pareiškė, kad keturi kareiviai žuvo ir dar du buvo sužeisti per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą. Savo ruožtu pasiskelbusios Donecko ir Lugansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paūmėjimu — pagal jų pareiškimus yra saugumo pajėgų provokacijos, o apsauginiai atkuria ugnį. Taip pat DNR ir LNR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą dėl netvarkingo teritorijų minavimo.

Nuo 2014 metų Kijevas ne kartą skleidė prognozes dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, įskaitant tariamai planuojamas atakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti. Pasak jo, Rusijos grėsmė — "išgalvojimas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų bonusų ir preferencijų". Peskovas teigė, kad Rusija kariuomenę perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia pavojaus ir neturėtų nieko jaudinti.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės