Vokietijos povandeninis laivas

"Bild": Vokietijos povandeniniuose laivuose įrengti rusiški navigacijos prietaisai

(atnaujinta 10:44 2021.03.28)
Leidinio duomenimis, Berlynas pradėjo bendradarbiauti su Rusijos bendrove 2005 metais, kaip rezultatas maždaug 100 laivų buvo įrengtos naujos navigacijos sistemos

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Vokietijos karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai aprūpinti Rusijos kompanijos sukurtais navigacijos prietaisais, rašo laikraštis "Bild am Sonntag".

Leidinio duomenimis, Berlynas pradėjo bendradarbiauti su Rusijos bendrove "Tranzas" 2005 metais: kai kancleriu buvo Gerhardas Šrioderis, maždaug 100 laivų buvo įrengtos naujos navigacijos sistemos. Vėliau Vokietija pasirinko sistemą "Transas Navi-Sailor 4000" šiuolaikiniams vokiečių povandeniniams laivams "U 35", kurie eksploatuojami nuo 2015 metų, ir "U 36" (eksploatuojami nuo 2016 metų).

"Tranzas" buvo įkurta Sankt Peterburge 1990 metais ir veikia tiek civiliniame, tiek kariniame sektoriuose. "Bild am Sonntag" pažymi, kad 2018 metais įmonę nusipirko Suomijos bendrovė "Wartsila", tačiau kariniais klausimais užsiimantis padalinys liko priklausantis Rusijai.

"Dėl glaudžių ryšių su Rusijos saugumo aparatu ši "Transaso dalis, pasak ekspertų saugumo srityje, yra Vakarų žvalgybos tarnybų dėmesio centre", — rašo "Bild am Sonntag".

Leidinio paklausta apie tai, ar "Tranzaso" įrenginiai gali kelti grėsmę Vokietijos povandeniniams laivams, Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad "Vyriausybė deda daug pastangų, kad užtikrintų gynybos ministerijos valdomų IT kibernetinių ir kriptografinių išteklių saugumą".

Tegai:
ginklavimasis, povandeninis laivas, Rusija, Vokietija
Dar šia tema
"Jų negalima rasti": Rusija stato naujus slaptus raketnešius
Britai išjuokė Rusijos povandeninio laivo sekimą Lamanšo sąsiauryje
"Fox News": JAV ketino paskandinti Rusijos laivus prie Sirijos krantų
"Valgė gyvus žmones": blakės pakenkė Amerikos povandeninio laivo kovinėms galimybėms
Rusijos gynybos ministerija parodė, kaip laivai šaudo į pakrantės taikinius
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata
Marsas

NASA bepilotis sraigtasparnis sėkmingai atliko pirmąjį skrydį Marse video

(atnaujinta 08:53 2021.04.20)
Pranešime pažymima, kad pirmojo skrydžio duomenys pasiekė Žemę praėjus kelioms valandoms po jo pabaigos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Nepilotuojamas NASA sraigtasparnis "Ingenuity" sėkmingai užbaigė pirmąjį bandomąjį skrydį Marse, rodo transliacija NASA svetainėje.

​Pirmasis "Ingenuity" bandomasis skrydis Marse buvo atidėtas kelis kartus.

"Ingenuity" yra pirmasis skrydis — pirmasis lėktuvo su varikliu skrydis kitoje planetoje", — Twtter rašė NASA.

Pirmojo skrydžio duomenys pasiekė Žemę praėjus kelioms valandoms po jo pabaigos.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" roverio misijos dalis. NASA duomenimis, roveris stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
Marsas, NASA
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Spėti per 11 dienų: Lietuvos prezidentas įvertino ekonomikos atkūrimo planą

(atnaujinta 08:51 2021.04.20)
Vyriausybės pateiktame dokumente turėtų būti aiškūs atsakymai, kaip pasikeis ekonomikos struktūra, gyventojų pajamos ir socialiniai rodikliai po jo įgyvendinimo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.

Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.

Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.

Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.

Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
Gitanas Nausėda, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo tvarką
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Šalis vėl "nyksta": nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo