COVID-19 testas

PSO įvardijo labiausiai tikėtiną COVID-19 kilmės priežastį

(atnaujinta 20:45 2021.03.29)
Kaip pranešama, tyrimo rezultatai "iš esmės buvo tokie, kokių tikėtasi, ir į kai kuriuos klausimus taip ir nebuvo atsakyta"

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Labiausiai tikėtinas COVID-19 kilmės scenarijus — tai viruso perdavimas nuo šikšnosparnių žmonėms per kitą gyvūną, o jo nutekėjimas iš laboratorijos, priešingai, yra "labai mažai tikėtinas", praneša "Associated Press" su nuoroda į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Kinijos bendrą tyrimą.

Anksčiau penktadienį PSO ekspertų grupės vadovas Piteris Benas Embarekas (Peter Ben Embarek) sakė, kad vizito Uhane ataskaita, siekiant nustatyti koronaviruso kilmę, buvo visiškai parašyta, ekspertai tikisi ją išleisti artimiausiomis dienomis.

Agentūra pažymi, kad pirmadienį ji gavo beveik galutinę Ženevoje esančio vieno iš PSO valstybių-narių diplomato pranešimo versiją. Kol kas nežinoma, ar prieš paskelbiant galutinę ataskaitą galėtų būti įtraukti pakeitimai.

"Associated Press" duomenimis, mokslininkai išvardijo keturis koronaviruso scenarijus pagal tikimybę. Jie padarė išvadą, kad viruso perdavimas per antrą gyvūną buvo labai tikėtinas. Tiesioginį viruso perdavimą nuo šikšnosparnių žmonėms jie įvertino kaip tikėtiną scenarijų, o viruso plitimas per maistą, pasak ekspertų, yra įmanomas, tačiau mažai tikėtinas.

Artimiausias viruso, sukeliančio COVID-19, "giminaitis" rastas pas šikšnosparnius. Tačiau, kaip teigiama juodraštiniame variante, "manoma, kad evoliucinis atstumas tarp šikšnosparniuose aptiktų virusų ir SARS-CoV-2 yra keli dešimtmečiai, o tai rodo trūkstamą ryšį".

Agentūros teigimu, tyrimo rezultatai "iš esmės buvo tokie, kokių tikėtasi, ir į kai kuriuos klausimas taip ir nebuvo atsakyta". Pasak jo, ekspertų grupė pasiūlė tolesnius tyrimus visose srityse, išskyrus laboratorijos nutekėjimo hipotezę.

Tarptautinė PSO ekspertų grupė kartu su Kinijos ekspertais atliko bendrus COVID-19 kilmės nustatymo tyrimus. PSO ekspertams pavyko aplankyti Uhano virusologijos institutą, įskaitant labai izoliuotą BSL-4 laboratoriją, kuri buvo susijusi su gandais apie tariamą viruso nutekėjimą ar galimą dirbtinę COVID-19 kilmę, ligoninę, Huanano jūros gėrybių turgų, taip pat kontrolės ir ligų prevencijos centrą.

Vasario mėnesį ekspertai surengė spaudos konferenciją, kurioje apibendrino darbą Uhane. Šiuo metu nežinoma, kokį vaidmenį Huanano jūros gėrybių turgus Uhane atliko viruso plitime, be to, jie šikšnosparnių tiesioginio COVID-19 patekimo į turgų tikimybę laiko mažai tikėtina, o tai rodo, kad tai greičiausiai buvo tarpinis viruso nešiotojas. PSO ekspertai ketina ištirti šią hipotezę ateityje. Tačiau jie teigė, kad viruso perdavimas žmonėms dėl laboratorinio nutekėjimo mažai tikėtinas.

Tegai:
Kinija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Dar šia tema
Gincburgas perspėjo apie COVID-19 išplitimo tarp gyvūnų pavojų
Analitikas mano, kad visiems M.A.M.A dalyvavusiems asmenims turėtų būti skiriama bauda
VRM: mažėja žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą be QR kodų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas
Pyktis

Mokslininkai įvardijo šešias žmogaus emocijas, perduodamas riksmu

(atnaujinta 09:11 2021.04.17)
Iš viso mokslininkai atliko keturis psichoakustinius testus, taip pat eksperimentus, susijusius su sprendimų priėmimu ir neurografiniu vaizdavimu

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Šveicarijos mokslininkai nustatė šešis psichoakustiškai skirtingus riksmų tipus, kurie rodo tokias emocijas kaip skausmas, pyktis, baimė, malonumas, liūdesys ir džiaugsmas. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale PLOS Biology.

Primatuose ir kituose žinduoliuose riksmas dažnai naudojamas kaip pavojaus signalas tik neigiamose situacijose, tokiose kaip socialinis konfliktas, plėšrūnų buvimas ar kitos grėsmės. Tačiau žmonės rėkia ne tik išsigandę ar agresyvūs, bet ir patiria, pavyzdžiui, neviltį ar džiaugsmą.

Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė mažiausiai šešias skirtingas emocijas, kuriose žmogus rėkia. Nedidelio tyrimo metu jie paprašė 12 žmonių rėkti pagal teigiamus ar neigiamus jausmus, kuriuos jautė, priklausomai nuo situacijos. Per šį laiką kita žmonių grupė klausėsi šių riksmų ir skirstė juos pagal emocijas. Dalyvių smegenys buvo nuskaitytos atliekant funkcinį magnetinio rezonanso vaizdą.

Iš viso mokslininkai atliko keturis psichoakustinius testus, taip pat eksperimentus, susijusius su sprendimų priėmimu ir neurografiniu vaizdavimu.

Rezultatai parodė, kad žmonės sugeba atskirti šešis skirtingus riksmų tipus, susijusius su skausmu, pykčiu, baime, malonumu, liūdesiu ir džiaugsmu. Taip pat paaiškėjo, kad žmonės į "teigiamus" riksmus reagavo greičiau ir tiksliau, o ne į nerimastingus. Šie "geri" šauksmai paskatino juos būti aktyvesnius daugelyje klausos ir priekinės smegenų srities.

"Mūsų tyrimo rezultatai stebina ta prasme, kad mokslininkai paprastai daro prielaidą, kad primatų ir žmonių kognityvinė sistema yra sureguliuota aptikti pavojaus ir grėsmės signalus aplinkoje, veikdama kaip išgyvenimo mechanizmas", — cituojami tyrimo vadovo dr. Sasha Fryukholz (Sascha Fruhholz) žodžiai.

"Jau seniai manoma, kad tai yra pagrindinis komunikacinis riksmo tikslas. Nors tai atrodo tiesa primatų ir kitų gyvūnų rūšių bendravimui, atrodo, kad rėkimo funkcija žmonėms labai pasikeitė, ir tai yra svarbus evoliucinis žingsnis", — tęsia mokslininkas. — Žmonės dalijasi su kitomis rūšimis gebėjimu signalizuoti apie pavojų rėkdami, tačiau atrodo, kad tik žmonės rėkia taip pat norėdami pranešti apie teigiamas emocijas, tokias kaip ypatingas džiaugsmas ir malonumas. Šių teigiamų emocijų užuominos ir suvokimas rėkiant žmonėms galėjo būti svarbesni nei pavojaus signalai".

Pasak autorių, šie rezultatai rodo, kad žmonių riksmai yra įvairesni savo signalo ir komunikacinio pobūdžio, nei manyta iki šiol.

Tegai:
moksliniai tyrimai, mokslininkai, mokslininkas, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata

TSRS lengvųjų automobilių parkas

(atnaujinta 18:42 2021.04.16)
1991 metais, prieš TSRS žlugimą, Sąjungoje buvo 16,9 mln. lengvųjų automobilių. 1 000 gyventojų teko 59 automobiliai.
TSRS lengvųjų automobilių parkas
© Sputnik

1991 metais Rusijos TFSR 1 000 žmonių teko 60 lengvųjų automobilių, t. y. tada kas septynioliktas gyventojas turėjo automobilį.

Mažiausią parką tuomet turėjo Moldova — 170 tūkstančių automobilių. Didžiausias gyventojų motorizacijos laipsnis pastebėtas Estijoje, 1 000 žmonių ten teko 138 automobiliai.

Tegai:
Lietuva, TSRS, automobiliai, automobilis