VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lenkijos ambasadorius Rusijoje Kšištofas Krajevskis interviu "Interfax" teigė, kad Varšuva yra pasirengusi dialogui su Maskva sudėtingais istoriniais klausimais.
Lenkija "ne kartą siūlė Rusijai atnaujinti dialogą sudėtingais klausimais Lenkijos ir Rusijos grupėje", tikina diplomatas. "Tačiau mes nereikalausime. Rusija spręs pati, kai bus pasirengusi kalbėti apie istoriją", — sakė jis.
Lenkijos ambasadorius Rusijoje taip pat paragino Rusiją atiduoti Lenkijai lėktuvo, kuris 2010 metais netoli Smolensko nukrito ir kuriame žuvo prezidentas Lechas Kačinskis, nuolaužas ir išspręsti paminklo nelaimės aukoms klausimą.
"Abu šie klausimai pirmiausia reikalauja politinės valios Rusijoje — tokia valia yra iš Lenkijos pusės. Manau, kad konstruktyvus šių dviejų klausimų sprendimas būtų didžiulis žingsnis gerinant mūsų dvišalius santykius", — užbaigė jis.
Lenkijos lėktuvas Tu-154 sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną. Žuvo 96 žmonės, tarp jų ir tuometinis valstybės vadovas Lechas Kačinskis ir jo žmona bei žymūs politikai ir karininkai.
Praėjus metams po tragedijos, Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad tiesioginė katastrofos priežastis buvo įgulos sprendimas neskristi į pakaitinį aerodromą prastomis oro sąlygomis, o sisteminės priežastys buvo prezidento būrio pilotų pasirengimo trūkumai. Pirmoji Lenkijos komisija, vadovaujama buvusio vidaus reikalų ministro Ježio Milerio, padarė panašias išvadas, nurodė, kad katastrofa įvyko dėl to, kad rūke lėktuvas nusileido žemiau leistino minimumo. Dabartinės Lenkijos valdžios institucijos nesutiko su Tarpvalstybinis aviacijos komiteto ataskaita ir Milerio komisijos išvadomis ir nusprendė sukurti antrą komisiją, kuri kelerius metus nesugebėjo užbaigti savo darbo ir pateikti ataskaitos.
Taigi praėjus dešimčiai metų po katastrofos Lenkijos valdžia svarsto "alternatyvias" įvykio versijas, tame tarpe tyčinius Rusijos skrydžių vadovų veiksmus ir tariamai į lėktuvą Rusijoje padėtus sprogmenis. RF valdžios institucijos kategoriškai atmeta šias hipotezes.
RF pranešė, kad visais atvejais padeda Lenkijai tiriant šią ekstremalią situaciją: nuo nelaimės jie daugiau nei dešimt kartų ištyrė lėktuvo nuolaužas, kurios dabar yra saugomos Rusijoje kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje.
VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ukraina gali surengti provokaciją pradėti karines operacijas prieš Krymą, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
Kalbėdamas Sevastopolyje susitikime dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo pusiasalyje, jis priminė, kad naujojoje Ukrainos karinėje strategijoje Rusija tiesiogiai apibrėžiama kaip priešė.
"Flirtuodamas su naująja JAV administracija, Kijevas yra pasirengęs pasinerti į karinius nuotykius, nepaisant tolesnio ekonominės padėties šalyje blogėjimo. <...> Karo pradžios priežastis gali būti provokacijos, kurias surengė Ukraina, remiama JAV, žuvus kariams ir praradus karinę įrangą", — cituoja Saugumo tarybos sekretorių RIA Novosti.
Anot jo, "nedraugiški ir destruktyvūs veiksmai, susiję su Rusija, turi būti griežtai nuslopinti, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn".
Patruševas pažymėjo, kad Ukrainoje, remiant Vakarų šalims, atsirado sabotažo ir žvalgybos grupių rengimo centrai, kurie, galbūt, rengs teroro išpuolius Rusijoje ir kitose šalyse.
Saugumo tarybos sekretorius taip pat sakė, kad JAV pastarosiomis dienomis į Ukrainą išsiuntė mažiausiai penkis karinius transportinius lėktuvus.
"Jie žodžiu pareiškia, kad nėra suinteresuoti kurstyti konfliktą, tačiau iš tikrųjų skiria lėšų Ukrainos kariuomenei apginkluoti, padidina laivų pajėgas Juodojoje jūroje ir planuoja keletą bendrų pratybų", — pridūrė jis.
Patruševas pabrėžė, kad JAV tiekia Ukrainai mirtinus ginklus, apmoko kariškius, "intensyvindama žvalgybinę veiklą Krymo kryptimi, naudodama lėktuvus ir radioelektronines priemones".
Saugumo tarybos sekretoriaus pareiškimai buvo pateikti prieš prasidedant plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinėms pratyboms netoli sienos su Krymu. Pagal legendą, sąlyginio priešo tankų dalinys, remiamas pėstininkų, bandė pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos liniją. Norint tai neutralizuoti, į mūšį buvo įvestas tankų rezervas ir prieštankinė artilerija, įskaitant 100 mm patrankų "MT-12 Rapier" bateriją.
VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.
"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.
Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.
"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.
"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.
2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.
Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.
Vilniuje pamažu atidaromos mokyklos. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai, prieš grįždami į mokyklas, turi atlikti COVID-19 testą. Prie kontaktinio ūgdymo galima grįžti tik turint neigiamą testą. Mokyklose pakartotinis testavimas atliekamas po keturių – septynių dienų.
Tačiau ne visiems tėvams patiko tokia tvarka. Kai kurie mano, kad tokie "eksperimentai" jų vaikams nereikalingi.
Trečiadienį, balandžio 14 dieną, prie Vilniaus savivaldybės vyko protesto akcija prieš priverstinį vaikų ir mokytojų testavimą.
Anksčiau Vilniaus savivaldybė nusprendė neskirti lėšų papildomoms konsultacijoms nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, kad paskatintų juos grįžti į mokyklą.
Tačiau norint pradėti kontaktinį mokymąsi, visi moksleiviai pirmiausia turi atlikti COVID-19 testą ir po kurio laiko jį pakartoti.
Kai kurie tėvai pasisakė prieš tokį "eksperimentą".
Protestuotojai labiausiai skundėsi tuo, kad vaikams, kurių tėvai atsisako atlikti testą, mokslo metai baigėsi, nes jie turėjo rinktis - arba atlikti testą, arba likti namuose.
Protesto akciją palaikė Seimo narys, LVŽS partijos narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis.
Akcijos metu Europos aikštėje susidarė eilė skiepijimui Vilniaus savivaldybės patalpose.
Protesto akciją organizavo visuomenės veikėja Nendre Černiauskienė.
Iš pradžiu protestuotojai sušoko ratelį, o po to pasisakė apie žmogaus teisių pažeidimus.
Kaip pažymėjo Kepenis, žmonės priverčiami testuotis net nepaisant to, kad kiekvieną dieną vis dažniau sakoma, kad testai neparodo realios situacijos.