Sovietų karių kapinės-mauzoliejus Varšuvoje, archyvinė nuotrauka

Varšuvoje perlaidoti 54 sovietų karių palaikai

(atnaujinta 16:08 2021.04.01)
Iki šiol nepavyko nustatyti nė vieno iš 54 karių, kurių palaikai perlaidoti, tapatybės

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. 54 sovietų karių, žuvusių išvadauojant Lenkiją, palaikai buvo perlaidoti memorialinėse kapinėse Žvirkos ir Viguros gatvėje, Varšuvoje, praneša RIA Novosti.

Raudonosios armijos palaikai buvo ekshumuoti netoli Varšuvos esančioje Zelenkos gyvenvietėje. Kaip žurnalistams sakė Rusijos ambasados ​​Lenkijoje patarėjas-pasiuntinys Andrejus Ordašas, palaikai buvo rasti atliekant statybos darbus.

"Zelenkos apylinkėse buvo atliekami statybos darbai. Atliekant statybos darbus buvo aptiktos masinės kapavietės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad greičiausiai tai buvo Antrojo pasaulinio karo kapai, nes rasta Raudonosios armijos karių atpažinimo ženklų", — sakė Ordašas.

"Pavyko nustatyti, kad mažiausiai 54 žmonės yra Raudonosios armijos kariai. Lenkijos valdžia nusprendė, kad geriausia jų perlaidojimo vieta yra Raudonosios armijos karių atminimo kapinės", — pridūrė jis.

Diplomatinės atstovybės atstovas patikslino, kad iki šiol nepavyko nustatyti nė vieno iš 54 karių, kurių palaikai perlaidoti ketvirtadienį, tapatybės.

Smogiamasis lėktuvas Il-2, archyvinė nuotrauka
© Фото : предоставлено Фондом "Крылатая память Победы"

Pasak karo istorikų, mūšiuose Varšuvos kryptimi žuvo apie 200 tūkstančių sovietų karių. Žuvusių karių atminimui Lenkijos sostinėje, Žvirkos ir Viguros gatvėje, buvo sukurtos didžiausios karinės kapinės-mauzoliejus, kur palaidota apie 21,5 tūkstančio Raudonosios armijos Pirmojo Baltarusijos fronto karių. 19,2 ha memorialas buvo atidarytas 1950 metais, penktųjų Vokietijos pasidavimo metinių proga.

Centrinė komplekso dalis yra skulptūrinės grupės, vaizduojančios Raudonosios armijos karius, ir 21 metro granito obeliskas su užrašu "Amžina šlovė didvyriškiems nenugalimos sovietų armijos kariams, kritusiems mūšiuose su nacių įsibrovėliais vardan Lenkijos ir mūsų sostinės Varšuvos išvadavimo".

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija, sovietų kariai, Lenkija
Dar šia tema
Latvijoje nuo paminklo sovietų kariams pavogta patranka — video
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus

Internete pasirodė pokalbio su "CNN darbuotoju" apie kovą su Trampu įrašas

(atnaujinta 18:05 2021.04.14)
Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik.

Konservatorių portalas "Project Veritas" paskelbė pokalbio su vyru, prisistatančiu CNN darbuotoju, įrašą ir pasakojo, kaip kanalas "kovojo" su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trampu ir padėjo demokratui Džo Baidenui.

Portalas savo svetainėje ir socialiniuose tinkluose paskelbė daugybę vaizdo įrašų, nufilmuotų slapta kamera.

Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų".

"Mes (CNN — Sputnik) patraukėme Trampą iš pareigų... Esu visiškai įsitikinęs, kad jei ne CNN, aš nežinau, (rinkėjai — Sputnik) būtų balsavę prieš jį", — sakė jis.

Vaizdo įraše Česteris taip pat pasakoja, kaip CNN vykdė propagandą ir apie Baideno sveikatą ir apie jį kalbėjo pozityviau nei apie Trampą.

"Trampui drebėjo ranka... Mes pakvietėme daugybę medicinos specialistų pakomentuoti istoriją, kuria buvo spekuliuojama — kad jis (Trampas — Sputnik) turėjo neurologinių problemų ir išprotėjo. Negerai... Manau, kad tai yra propaganda", — pridūrė jis.

Pasak jo, Baideną kanalas pristatė kaip aktyvų, sportuojantį asmenį.

Anksčiau Amerikos žiniasklaida, įskaitant "Washington Post", priekaištavo "Project Veritas", kad ji vykdė informacines kampanijas prieš daugelį pagrindinių naujienų ir kairiųjų grupių.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje
Žiniasklaida sužinojo, dėl ko Trampas nusiminė labiau, nei dėl pralaimėtų rinkimų
Trampas teigė, kad rinkimuose jis pasirengęs konkuruoti su Megan Markl
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją

(atnaujinta 18:46 2021.04.14)
"Galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu 

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.

Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą
Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuva gavo pirmąją "Janssen" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Ne tiek pavojinga: Lietuvos profesorius įvertino "britiškąją" COVID-19 atmainą