Ugnikalnio lava

Mokslininkai įvertino ugnikalnių poveikį klimatui

(atnaujinta 10:13 2021.04.04)
Plačiai paplitusi nuomonė, kad ugnikalnio išsiveržimas gali atvėsinti planetą ir neutralizuoti žmogaus sukeltą atšilimą. Mokslininkai paneigė šį mitą, susijusį su ugnikalniais

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vulkaniniai reiškiniai, kurie į atmosferą išskirs tokį pelenų kiekį, kurio pakaks ilgam atspindėti saulės energiją ir atvėsinti klimatą, yra mažai tikėtini, sakė ekspertai, kuriuos vulkanologų dienos išvakarėse kalbino RIA Novosti.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad ugnikalnio išsiveržimas gali atvėsinti planetą ir neutralizuoti žmogaus sukeltą atšilimą. Mokslininkai paneigė šį mitą, susijusį su ugnikalniais.

Zylė ant šermukšnio šakos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

"Kad pelenai neutralizuotų klimato pokyčius, turi įvykti labai didelis išsiveržimas. Laimei, tokio masto išsiveržimo žmonijos istorijoje dar nematėme. Paskutinis Tobos ugnikalnio stiprusis išsiveržimas buvo prieš 74 tūkstančius metų. Tada, įvairiais vertinimais, mirė iki 80% visos Žemės gyvybės, nors ne visi mokslininkai tam pritaria. Artimesnis įvykis mums yra Tamboros ugnikalnio išsiveržimas 1815 metais, per kurį žuvo apie 70 tūkst. žmonių. Tokie dideli išsiveržimai gerokai paveikti klimatą, gali atvėsinti Žemę, o maži — beveik nepastebimi klimato atžvilgiu", — sakė Maskvos valstybinio universiteto Mechanikos instituto bendrosios hidromechanikos laboratorijos vadovas Olegas Melnikas.

Kaip patikslino Rusijos mokslų akademijos Atmosferos fizikos instituto darbuotojas klimatologas Aleksandras Černokulskis, net ir dėl didelių išsiveržimų atšalimas gali pasireikšti tik 2–3 metus. Stipriausias atšalimas gali atsirasti dėl ugnikalnio išsiveržimo tropikuose. Tokiu atveju pelenai patenka į stratosferą, kur veikia speciali oro masių cirkuliacija, kuri per metus pelenus neša aplink pasaulį. Tačiau laikui bėgant pelenai nusės į troposferą, o iš ten jie bus nuplauti kritulių.

"Teoriškai, jei tropikuose ugnikalniai sąlyginai išsiveržia vienas po kito, tai gali sudaryti pelenų ekraną ir atvėsinti planetą. Be to, kad išsilaikytų pelenų kiekis atmosferoje, išsiveržimai turėtų kartotis kas 2-3 metus", — sakė jis.

Černokulskis taip pat pažymėjo, kad mokslininkai svarstė galimybes dirbtinai atvėsinti planetą purškiant mažas daleles, kurios veiktų kaip pelenai. Tačiau ši sistema turi per daug šalutinio poveikio.

Kaip paaiškino Melnikas, dėl Tamboros išsiveržimo kitais metaisnepavyko užauginti  pasėlių, ir dėl to mirė daugiau žmonių nei nuo paties išsiveržimo.

Tegai:
klimatas, ugnikalnio išsiveržimas
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus

Internete pasirodė pokalbio su "CNN darbuotoju" apie kovą su Trampu įrašas

(atnaujinta 18:05 2021.04.14)
Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik.

Konservatorių portalas "Project Veritas" paskelbė pokalbio su vyru, prisistatančiu CNN darbuotoju, įrašą ir pasakojo, kaip kanalas "kovojo" su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trampu ir padėjo demokratui Džo Baidenui.

Portalas savo svetainėje ir socialiniuose tinkluose paskelbė daugybę vaizdo įrašų, nufilmuotų slapta kamera.

Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų".

"Mes (CNN — Sputnik) patraukėme Trampą iš pareigų... Esu visiškai įsitikinęs, kad jei ne CNN, aš nežinau, (rinkėjai — Sputnik) būtų balsavę prieš jį", — sakė jis.

Vaizdo įraše Česteris taip pat pasakoja, kaip CNN vykdė propagandą ir apie Baideno sveikatą ir apie jį kalbėjo pozityviau nei apie Trampą.

"Trampui drebėjo ranka... Mes pakvietėme daugybę medicinos specialistų pakomentuoti istoriją, kuria buvo spekuliuojama — kad jis (Trampas — Sputnik) turėjo neurologinių problemų ir išprotėjo. Negerai... Manau, kad tai yra propaganda", — pridūrė jis.

Pasak jo, Baideną kanalas pristatė kaip aktyvų, sportuojantį asmenį.

Anksčiau Amerikos žiniasklaida, įskaitant "Washington Post", priekaištavo "Project Veritas", kad ji vykdė informacines kampanijas prieš daugelį pagrindinių naujienų ir kairiųjų grupių.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje
Žiniasklaida sužinojo, dėl ko Trampas nusiminė labiau, nei dėl pralaimėtų rinkimų
Trampas teigė, kad rinkimuose jis pasirengęs konkuruoti su Megan Markl
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas