Ukrainos vėliava

Ukraina save vadina "galingu NATO rytiniu forpostu"

(atnaujinta 10:08 2021.04.06)
Ukrainos gynybos ministras pabrėžė, kad Ukrainos kursas siekiant visateisės narystės aljanse išlieka strateginiu šalies prioritetu

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas pavadino šalį "galingu forpostu rytiniame NATO flange". Pranešimas paskelbtas ministerijos svetainėje.

"Pastaruosius septynerius metus Kijevas tvirtai gynė ne tik savo nepriklausomybę, bet ir Europos saugumą bei stabilumą", — sakė jis.

Taranas pabrėžė, kad Ukrainos kursas siekiant visateisės narystės aljanse išlieka strateginiu šalies prioritetu.

Londonas
© Sputnik / Алексей Филиппов

Be to, Gynybos ministerijos vadovas atkreipė dėmesį į stojimo į organizaciją proceso skaidrumą, tačiau tai padaryti nėra lengva.

"Prie NATO prisijungia ne šalys ar vyriausybės, o demokratinės visuomenės. Tam reikia ne tik dalytis pagrindinėmis vertybėmis, bet ir atitinkamai reformuoti visuomenę bei ekonomiką, organizuoti armiją", — teigė Taranas.

Jis priminė, kad šie metai Ukrainoje buvo paskelbti euroatlantinės pertvarkos metais, ir pridūrė, kad Kijevas sutelks dėmesį į aljanso standartus, susijusius su karinių reformų įgyvendinimu.

2014 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada pakeitė du įstatymus, atsisakydama neprisijungusios valstybės statuso. 2016 metais buvo priimti papildomi pakeitimai, apibrėžiantys įstojimą į NATO kaip šalies užsienio politikos tikslą. 2019 metais Ukrainos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, užtikrinančias šalies integraciją į ES ir NATO.

Tegai:
NATO, Ukraina
Ukrainos kariai

LLR vadovas apkaltino Vakarus pritarimu rusų genocidui Ukrainoje

(atnaujinta 16:57 2021.04.22)
Vakarų bendruomenė ignoruoja Donbasą, apsimesdama, kad nepastebi siaubingų Ukrainos valdžios nusikaltimų, sako LLR vadovas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Nepripažintos Luhansko Liaudies Respublikos vadovas Leonidas Pasečnikas apkaltino Vakarų šalis pritarimu rusakalbių gyventojų genocidui Ukrainoje.

"Šiandien mes turime galimybę aptarti opų Donbaso klausimą — Rusijos žmonių teisių ir laisvių apsaugą. Tai ypač svarbu dvigubų standartų politikos kontekste Vakaruose, kur jie įpratę užsimerkti ir taip pritarti rusakalbių gyventojų genocidui Ukrainoje. Vakarų bendruomenė ignoruoja Donbasą, apsimesdama, kad nepastebi siaubingų Ukrainos valdžios nusikaltimų prieš mus", — sakė LLR vadovas forume "Rusų vienybė: teisių ir laisvių apsauga" Donecke.

Jis pažymėjo, kad XXI amžiuje Ukrainos gyventojai susidūrė su "Ukrainos nacionalistų vykdomu genocidu, pažeidimais ir neapykanta".

"Visa tai vyko jau 30 metų prižiūrint Vakarų atstovams. Visus tuos metus Ukrainoje vyko aktyvus nacizmo herojizavimas, istorijos iškraipymas, savo kultūros atsisakymas, tapatybės naikinimas. Tačiau, nepaisant visų bandymų mus užgniaužti, kiekvieną dieną mes kovojame už savo teises ir principus", — sakė Pasečnikas.

Padėtis Donbase

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pareigūnai pranešė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Sumų kaimo žuvo keturi kariškiai ir dar du buvo sužeisti. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad netrukus aptars situaciją su Normandijos ketverto lyderiais. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą.

Savo ruožtu nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos apkaltino Kijevą dėl situacijos paaštrėjimo, saugumo pajėgų provokacijomis. Taip pat DLR ir LLR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą dėl netvarkingo teritorijų minavimo.

Savo ruožtu Rusija yra ne kartą pareiškusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų subjektas.

Tegai:
Lugansko Liaudies Respublika
Pentagonas

Žiniasklaida: JAV pranešė Turkijai apie pašalinimą F-35 programos

(atnaujinta 16:48 2021.04.22)
Pažymima, kad JAV atšaukė bendrą memorandumą dėl F-35 tiekimo, kurį Turkija pasirašė 2007 metų sausio mėnesį su septyniais likusiais F-35 projekto partneriais — Didžiąja Britanija, Italija, Nyderlandais, Australija, Danija, Kanada ir Norvegija

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Jungtinės Valstijos išsiuntė Turkijai oficialų pranešimą apie jos pašalinimą iš naujausių naikintuvų F-35 tiekimo programos dėl Ankaros įsigytos Rusijos oro gynybos sistemos S-400, praneša agentūra "Anadolu", remdamasi šaltiniu Pentagone.

Pažymima, kad JAV atšaukė bendrą memorandumą dėl F-35 tiekimo, kurį Turkija pasirašė 2007 metų sausio mėnesį su septyniais likusiais F-35 projekto partneriais — Didžiąja Britanija, Italija, Nyderlandais, Australija, Danija, Kanada ir Norvegija.

Anksčiau Turkija įsipareigojo nusipirkti 100 lėktuvų F-35. Ji taip pat dalyvavo gaminant daugiau nei 1 000 jų komponentų. Kaip anksčiau RIA Novosti sakė šalies Pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, Turkija toliau gamina šiuos komponentus, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos pašalino ją iš projekto.

Naujausių Rusijos oro gynybos sistemų S-400, sukėlusių Turkijos santykių su JAV krizę, pristatymas prasidėjo 2019 metų liepos viduryje. Vašingtonas reikalavo atsisakyti sandorio ir mainais įsigyti "American Patriot" sistemas, grasindamas atidėti ar net atšaukti naujausių F-35 naikintuvų pardavimą Turkijai, taip pat taikyti sankcijas pagal CAATSA (Įstatymas dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis). Ankara atsisakė nusileisti ir tęsė derybas dėl papildomos S-400 partijos.

Tegai:
programa, Turkija, JAV
AstraZeneca vakcina

Klaipėdoje švietimo darbuotojai kviečiami antram "AstraZeneca" skiepui

(atnaujinta 18:43 2021.04.22)
Norintys pasiskiepyti balandžio 23-24 dienomis nuo 9-18 val. turi atvykti jiems patogiu laiku į tą vakcinacijos centrą, kur buvo paskiepyti pirma "Vaxzevria" vakcinos doze

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Klaipėdos miestą ketvirtadienį pasiekė 800 dozių "Vaxzevria" ("AstraZeneca") vakcinos siunta, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Atsižvelgdami į tam tikrų gyventojų grupių, tokių kaip švietimo įstaigų darbuotojai, veiklos ypatumus, kuomet dar negauta antra vakcinos dozė neigiamai įtakos vykdomą veiklą, taip pat į privalomai periodiškai profilaktiškai testuojamas gyventojų grupes, kol nėra paskiepytos pagal pilną vakcinacijos schemą, poreikį greičiau gauti antrąją vakcinos dozę kviečiame švietimo įstaigų darbuotojus, įvertinus savo darbo pobūdį ir esant pagrįstoms aplinkybėms dėl darbo specifikos, priimti sprendimą vakcinuotis antra Vaxzevria doze", — rašoma pranešime.

Norintys pasiskiepyti balandžio 23-24 dienomis nuo 9-18 val. turi atvykti jiems patogiu laiku (be jokios išankstinės asmeninės registracijos ar įstaigos sąrašo) į tą vakcinacijos centrą, kur buvo paskiepyti pirma "Vaxzevria" vakcinos doze.

Taip pat pabrėžiama, jog gautas "Vaxzevria" vakcinos kiekis ribotas. Jei jos neužteks visiems norintiems, tai asmenys galės tokia galimybe pasinaudoti vėliau, kai tik vėl bus pristatyta į miestą šios rūšies vakcinų siunta. 

Tegai:
vakcina, AstraZeneca, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida
COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune