Borisas Džonsonas

Borisas Džonsonas sušvelnėjus karantino ribojimams užeis į užeigą išgerti alaus

(atnaujinta 23:59 2021.04.06)
Nuo balandžio 12 dienos JK pereis į antrąjį apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, švelninimo etapą

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas pažadėjo, kad po balandžio 12-osios — dienos, kai šalyje bus sušvelninti karantino apribojimai — jis eis į aludę ir atsigers alaus.

"Pirmadienį, 12 dieną, pats eisiu į užeigą ir atsargiai, bet negrįžtamai išgersiu pintą alaus", — sakė jis.

Nuo balandžio 12 dienos JK pereis į antrąjį apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, palengvinimo etapą: atidaromos ne maisto parduotuvės, sporto salės, kirpyklos, barai ir lauko restoranų terasos. Be to, britams bus leista keliauti už savo gyvenamosios vietos ribų.

Planuojama, kad gegužės 17 dieną prasidės trečiasis išėjimo iš karantino etapas — atidaromi restoranai, viešbučiai ir kino teatrai, piliečiams bus leista susitikti uždarose patalpose ir keliauti į užsienį.

Tegai:
alus, koronavirusas, Didžioji Britanija, Borisas Džonsonas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1803)
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus

Internete pasirodė pokalbio su "CNN darbuotoju" apie kovą su Trampu įrašas

(atnaujinta 18:05 2021.04.14)
Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik.

Konservatorių portalas "Project Veritas" paskelbė pokalbio su vyru, prisistatančiu CNN darbuotoju, įrašą ir pasakojo, kaip kanalas "kovojo" su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trampu ir padėjo demokratui Džo Baidenui.

Portalas savo svetainėje ir socialiniuose tinkluose paskelbė daugybę vaizdo įrašų, nufilmuotų slapta kamera.

Vaizdo įraše vyras, pristatomas kaip CNN CTO Čarlis Česteris, pokalbyje su "Project Veritas" žurnalistu tvirtina, kad kanalas vykdė propagandą prieš Trampą. Česteris teigė, kad jų darbo tikslas buvo "nušalinti Trampą nuo pareigų".

"Mes (CNN — Sputnik) patraukėme Trampą iš pareigų... Esu visiškai įsitikinęs, kad jei ne CNN, aš nežinau, (rinkėjai — Sputnik) būtų balsavę prieš jį", — sakė jis.

Vaizdo įraše Česteris taip pat pasakoja, kaip CNN vykdė propagandą ir apie Baideno sveikatą ir apie jį kalbėjo pozityviau nei apie Trampą.

"Trampui drebėjo ranka... Mes pakvietėme daugybę medicinos specialistų pakomentuoti istoriją, kuria buvo spekuliuojama — kad jis (Trampas — Sputnik) turėjo neurologinių problemų ir išprotėjo. Negerai... Manau, kad tai yra propaganda", — pridūrė jis.

Pasak jo, Baideną kanalas pristatė kaip aktyvų, sportuojantį asmenį.

Anksčiau Amerikos žiniasklaida, įskaitant "Washington Post", priekaištavo "Project Veritas", kad ji vykdė informacines kampanijas prieš daugelį pagrindinių naujienų ir kairiųjų grupių.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje
Žiniasklaida sužinojo, dėl ko Trampas nusiminė labiau, nei dėl pralaimėtų rinkimų
Trampas teigė, kad rinkimuose jis pasirengęs konkuruoti su Megan Markl
Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1803)
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas