Sunkusis tolimojo nuotolio orlaivis AN-124-100 Ruslan

WSJ: JAV nurašys žvalgybiniams skrydžiams virš Rusijos naudotus orlaivius

(atnaujinta 20:26 2021.04.06)
Pasak laikraščio, tokie veiksmai "kelia klausimų, ar JAV prezidentas Džo Baidenas planuoja grįžti" prie sutarties

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. JAV oro pajėgos nusprendė nutraukti orlaivių, kurie beveik 30 metų buvo naudojami žvalgybiniams skrydžiams virš Rusijos vykdyti pagal Atviro dangaus sutartį, eksploataciją, rašo "The Wall Street Journal".

Pasak laikraščio, tokie veiksmai "kelia klausimų, ar JAV prezidentas Džo Baidenas planuoja grįžti" prie sutarties.

Anot į pensiją išėjusio JAV oro pajėgų brigados generolo atstovo Dono Beikono (Don Bacon), tokie veiksmai, atrodo, užveria duris galimybei grįžti prie susitarimo.

"Šiems orlaiviams yra beveik 60 metų ir jie yra per brangūs naudoti, — sakė jis. — Patekę į (orlaivių) kapines, jie (orlaiviai) bus pakartotinai naudojami atsarginėms dalims ir supjaustomi į metalo laužą".

JAV karinių oro pajėgų atstovas sakė, kad dviejų OC-135B nebereikia ir jie per artimiausius porą mėnesių bus išsiųsti į lėktuvų sąvartyną Arizonoje. "Kadangi nebėra jokių reikalavimų OC-135B skrydžiams, JAV oro pajėgos pradėjo imtis veiksmų, kad įprastai sunaikintų įrangą pagal taisykles", — sakė jis.

Tačiau, pasak laikraščio, JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas sakė, kad dabartinė JAV administracija vis dar svarsto grįžimo į sutartį klausimą ir aptaria jį su sąjungininkais. "Mes priimsime sprendimą laiku, ir šis sprendimas nėra susijęs su anksčiau planuota veikla, susijusia su sena įranga", — sakė jis.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimą skatinančių priemonių Europoje po Šaltojo karo. Ji galioja nuo 2002 metų ir leidžia valstybėms narėms atvirai rinkti informaciją apie viena kitos karines pajėgas ir veiklą. Dar neseniai 34 valstybės buvo šios sutarties šalys.

Gegužės pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad valstybės traukiasi iš sutarties. JAV pasitraukimo iš sutarties priežastis, pasak Vašingtono, buvo pakartotiniai Rusijos pažeidimai. Visų pirma, JAV kaltina Maskvą, kad ji "Atvirą dangų" naudojo kaip "karinės prievartos" instrumentą. Rusija ne kartą neigė JAV kaltinimus sutarties pažeidimu.

Sausio 15 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pradėjusi vidaus procedūras dėl pasitraukimo iš Atviro dangaus sutarties. Kaip teigiama departamente, po JAV pasitraukimo iš sutarties "buvo žymiai pažeista dalyvaujančių valstybių interesų pusiausvyra, pasiekta sudarant sutartį".

Tuo pat metu ministerija pabrėžia, kad šis žingsnis nereiškia pasitraukimo iš sutarties pradžios, tai įvyks tik Maskvai pateikus pranešimą depozitoriumams — Vengrijai ir Kanadai — ir po šešių mėnesių. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad jei Jungtinės Valstijos vėl visiškai įgyvendins Atviro dangaus sutartį, Rusija bus pasirengusi svarstyti šią situaciją "konstruktyviai".

Tegai:
sutartis, orlaivis, Rusija, JAV
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija