Ukrainos ir NATO vėliavos

Ekspertas įvertino Ukrainos įstojimo į NATO tikimybę

(atnaujinta 23:07 2021.04.06)
Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė saugumo padėties Donbase pablogėjimą ir teigė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti ten vykstantį konfliktą

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Ukraina negalės įstoti į NATO pagal dabartinę aljanso chartiją, nes kelias į karinį aljansą yra uždarytas šalims, kurių teritorijoje yra neišspręstų konfliktų, ir niekas iš NATO nepakeis pagrindinio dokumento, sako Naujausių valstybių instituto direktorius Aleksejus Martinovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė saugumo padėties Donbase pablogėjimą ir teigė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti ten vykstantį konfliktą. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ukrainos stojimas į NATO sustiprins vidines problemas, o nepriklausomomis pasiskelbusių respublikų gyventojams prisijungimas prie aljanso yra absoliučiai nepriimtina perspektyva.

"Tai tiesiogiai prieštarauja jų chartijai [valstybės, kurios teritorijoje yra neišspręstas konfliktas, įstojimui — Sputnik]. Jei Ukrainos labui jie yra pasirengę pakeisti savo chartiją, kodėl gi ne, bet aš labai abejoju, ar tai įmanoma šiuolaikinėmis sąlygomis. Ten nėra perspektyvos", — sakė jis.

Martinovas pažymėjo, kad Kijevas kalba apie galimybę įstoti į aljansą "siekiant išplėšti karinę darbotvarkę".

"Norint pakeisti chartiją, reikalingas visiškas sutarimas, ir bet koks požiūris į šį kontekstą, man regis, iškels klausimą dėl visiško tokio formato pakeitimo, vargu ar kas nors rizikuos", — sakė ekspertas.

2014 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada pakeitė du įstatymus, atsisakydama neprisijungusios valstybės statuso. 2016 metais buvo priimti papildomi pakeitimai, apibrėžiantys įstojimą į NATO kaip šalies užsienio politikos tikslą. 2019 metais Ukrainos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, užtikrinančias šalies integraciją į ES ir NATO.

Tegai:
NATO, Ukraina
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija