Rusijos Federacijos pasas

Baltarusija sienos su Latvija pažeidėjus deportuos į Rusiją

(atnaujinta 10:50 2021.04.07)
Baltarusijos pasienio tarnybos duomenimis, vyras ir moteris ketino patekti į Sankt Peterburgą. Jiems taip pat gresia bauda

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Baltarusijos pasieniečiai sulaikė du rusus už sienos su Latvija pažeidimą. Apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnyba.

Departamento teigimu, pažeidėjai iš Paryžiaus žengė per visą Europą, nepaisant su epidemija susijusių apribojimų ES šalyse. Jie neteisėtai kirto Latvijos ir Baltarusijos sieną ir ketino patekti į Sankt Peterburgą, tačiau Baltarusijos Verchniadzvinsko rajone teisėsaugininkai sulaikė juos.

Pažymima, kad nusikaltėliai yra vyras, gimęs 1994 metais, ir moteris, gimusi 1993 metais. Dėl neteisėto Baltarusijos sienos kirtimo ir pasienio režimo pažeidimo prieš juos pradėtas administracinis procesas.

Kiekvienam iš pažeidėjų gresia bauda iki 3 480 Baltarusijos rublių (daugiau kaip 1 119 eurų) ir deportacija.

Tegai:
pasienis, Latvija, Baltarusija, Rusija
Kava

Mokslininkai išsiaiškino, kaip kava gali pakeisti žmogaus smegenis

(atnaujinta 15:08 2021.04.22)
Taip pat žinoma, kad kofeinas sukelia centrinės nervų sistemos jaudrumą, didina fizinę ištvermę ir normalizuoja nerimą. Tačiau iki šiol visų šių reiškinių neurobiologinės priežastys nebuvo išsamiai ištirtos

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Pirmą kartą mokslininkai išsamiai aprašė funkcinius pokyčius, atsirandančius nuolat vartojančių kavą žmonių smegenyse. Paaiškėjo, kad kofeinas stiprina ryšius tarp skirtingų smegenų dalių, o tai padeda padidinti dėmesį, atmintį ir pažinimo funkcijas. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Molecular Psychiatry".

Kofeino poveikis psichinei veiklai buvo daug kartų peržiūrėtas atliekant įvairius stebėjimo tyrimus, kurių rezultatai nuolat patvirtino, kad kava gerina dėmesį ir budrumą, didina bendrųjų motorikos, mokymosi ir atminties rodiklius. Taip pat žinoma, kad kofeinas sukelia centrinės nervų sistemos jaudrumą, didina fizinę ištvermę ir normalizuoja nerimą. Tačiau iki šiol visų šių reiškinių neurobiologinės priežastys nebuvo išsamiai ištirtos.

Portugalijos mokslininkai iš Minho universiteto Medicinos mokyklos kartu su kolegomis iš Danijos iš Orhuso universiteto pradėjo funkcinio magnetinio rezonanso vaizdavimo (fMRI) technologiją, kad palygintų smegenų veiklą tų, kurie kasdien vartoja kavą, ir tų, kurie visiškai negeria kavos. Pirmoje grupėje buvo 31 žmogus, antroje — 24.

"Tai yra pirmas kartas, kai tokiu detalumo lygiu tiriamas reguliaraus kavos vartojimo poveikis smegenų tinklui", — sakė mokslų vadovė, medicinos profesorė Nuno Sousa pranešime spaudai iš Kavos mokslinės informacijos instituto ( ISIC), finansavusį darbą. "Naudodamiesi fMRI technologija, mes sugebėjome stebėti kavos poveikį funkcinėms jungtims ir smegenų struktūrai bei nustatyti realaus laiko skirtumus tarp geriančių kavą ir be kavos".

"Šie rezultatai, bent jau iš dalies, mechanizmo lygmeniu padėjo paaiškinti kai kuriuos kavos padarinius, matomus atliekant mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, pagerėjusį variklio valdymą, budrumą ir atmintį bei padidėjusias mokymosi galimybes", — sakė Sousa.

Autoriai nustatė, kad kavos mėgėjai turi tvirtesnį ryšį tarp talamuso ir smegenėlių, kurios yra atsakingos už motorinę kontrolę. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad jie padidino dinaminį aktyvumą tarp kelių smegenėlių ir požievinių smegenų regionų — smegenėlių, striatumo, talamuso, parahipokampo, liežuvinio ir apatinio pakaušio girų. Pasak mokslininkų, ši veikla paaiškina tokius padarinius kaip padidėjęs dėmesys ir dėmesys, taip pat pagerėjęs mokymasis ir atmintis.

Įdomu tai, kad netrukus po to, kai išgėrė puodelį šio gėrimo, autoriai pastebėjo panašius struktūrinius smegenų jungčių skirtumus antroje grupėje, tose, kurios paprastai negeria kavos. Iš to mokslininkai daro išvadą, kad pokyčiai, kuriuos kofeinas sukelia smegenyse, greičiausiai bus trumpalaikiai.

Tegai:
mokslininkai, sveikata, kava
Temos:
Medicina ir sveikata
Širdis

Gydytojas papasakojo, ar širdžiai pavojinga žmogui miegant ant kairės pusės

(atnaujinta 12:40 2021.04.22)
Jis paaiškino, kad širdis yra už rėmo, pagaminto iš šonkaulių, kurį gydytojas palygino su standžia dėže, saugančia organą nuo spaudimo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Kardiologas reanimatologas Germanas Gandelmanas interviu "Rossijskaja Gazeta" paneigė nuomonę, kad miegojimas kairėje pusėje gali neigiamai paveikti širdies sveikatą.

"Gulėti galima taip, kaip esate įpratę", — sakė gydytojas.

Jis paaiškino, kad širdis yra už rėmo, pagaminto iš šonkaulių, kurį gydytojas palygino su standžia dėže, saugančia organą nuo spaudimo.

Tuo pat metu neurologė Jevgenija Sokova atkreipė dėmesį į miego ant skrandžio pavojų, nes tam reikia pasukti galvą į vieną pusę, o tai neigiamai veikia smegenų arterijas ir kaklo venas.

Ji taip pat pridūrė, kad dėl šios miego padėties gali padidėti patinimas dėl padidėjusios pilvo ertmės.

Anksčiau kardiologas ir širdies ir kraujagyslių chirurgas Vladimiras Choroševas pasakojo, kaip savarankiškai nustatyti trombozę. Jis sako, kad daugiau nei 80 procentų atvejų jaučiamas krūtinės spaudimas, skausmas ar deginimas.

Tegai:
širdis, sveikata
Vilniaus gatvėse

Lietuva atsidūrė tarp dešimties labiausiai COVID-19 paveiktų ES šalių 

(atnaujinta 09:04 2021.04.23)
Dar neseniai respublika šiame sąraše buvo tik 20-oje vietoje. Estijoje šis skaičius yra dar didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per dvi savaites Lietuvoje koronavirusas atvejų buvo 501,77 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Vilniaus senamiestis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuva perėjo į dešimtąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos padėtis prastėjo nuo balandžio pradžios, tada ji buvo 20 vietoje. Latvijoje ir Estijoje COVID-19 atvejų per dvi savaites buvo atitinkamai 378,94 ir 602,04 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Blogiausia padėtis yra Kipre, yra 962,38 atvejai.

Lietuvoje per 14 dienų milijonui žmonių mirė 55,47 asmenys. Tarp Europos Sąjungos šalių ji užima 14-ąją vietą. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis buvo atitinkamai 63,95 ir 112,87.

Didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas Vengrijoje— per dvi savaites milijonui gyventojų teko 353,45 atvejo.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 237 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Tegai:
Europa, Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims