Švedija išsigando "karo su Rusija" ir kreipėsi į JAV
(atnaujinta 11:14 2021.04.08)
Pareiškimai apie neva iš Kaliningrado kylančią karinę grėsmę girdimi ne pirmą kartą, nepaisant to, kad Rusija ne kartą pabrėžė, jog neketina konfliktuoti nė su viena iš šaliųVILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Laikinai einantis Švedijos karinės žvalgybos vadovo pareigas Danielis Ulsonas interviu leidiniui "Svenska Dagbladet" pavadino Kaliningradą grėsme šaliai karinio konflikto Baltijos regione atveju.
Pasak jo, Švedija šiuo metu tikisi JAV pagalbos planuojant gynybą. Tačiau, Ulsono manymu, Rusija turi didesnį potencialą ir, hipotetiškai paaštrėjus situacijai, ji galės sėkmingai atsispirti priešo jėgoms.
"Konflikto atveju greičiausiai iš pradžių Rusija regioniniu lygiu turės pranašumą prieš NATO", — pasakė jis.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Švedija laiko JAV "vienintele viltimi" dėl savo kaimynystės su Kaliningradu, kuris, kariškių manymu, esą kelia grėsmę šalies saugumui.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad neketina konfliktuoti nė su viena iš šalių. Pareiškimai apie neva iš Kaliningrado kylančią karinę grėsmę girdimi ne pirmą kartą. Kovo pradžioje buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas pareiškė apie Rusijos pranašumą Baltijos šalyse ginkluoto susidūrimo su NATO atveju. Tada Maskva pažymėjo, kad tokie pareiškimai susiję su bandymais sustiprinti aljanso įtaką regione, o generolo žodžiai buvo pavadinti nedraugiškais ir pasenusiais.
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
(atnaujinta 12:51 2021.04.22)
Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje birželio 14 dieną, sakoma Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešimeVILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarp pagrindinių paskelbtų temų yra reakcija į "agresyvius Rusijos veiksmus", terorizmo grėsmė, taip pat Kinijos augimas, praneša Sputnik Baltarusija.
"Man malonu pranešti, kad kitas aljanso lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks 2021 metų birželio 14 dieną NATO būstinėje Briuselyje", — sakoma Stoltenbergo pranešime.
©
Sputnik / Михаил Метцель
Pasak jo, viršūnių susitikime bus svarstomi aljanso darbotvarkės klausimai iki 2030 metų. Visų pirma, "agresyvūs Rusijos veiksmai", terorizmo grėsmė, naujos ir kenksmingos technologijos, kibernetinės atakos ir klimato kaitos poveikis saugumui.
Primename, kad pastaruoju metu informacija apie "Rusijos grėsmę" vis dažniau girdima iš oficialių Vakarų valstybių atstovų. Pavyzdžiui, Vašingtone jie pranešė apie "agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.
Atsakydamas į tai, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Ir tai neturėtų niekam nerimauti.
Kodėl pablogėjo Rusijos ir JAV santykiai
Primename, kad Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas buvo pakviestas iš Vašingtono į Maskvą konsultacijoms.
©
Photo : Master Sgt. Cecilio Ricardo
Šį žingsnį Rusijos pusė žengė po interviu su JAV prezidentu Džo Baidenu "ABC News", kur buvo pasakyti griežti pareiškimai apie Rusiją ir asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną.
Savo ruožtu Rusijos lyderis sureagavo į savo kolegos amerikiečius pasisakymus: jis prisiminė citatą iš vaikystės laikų "Tas, kas pasako, ant savęs pasisako" ir palinkėjo Baidenui sveikatos.
Kaip ir tikėtasi, JAV ir Rusijos prezidentai galės viešai bendrauti artėjančiame klimato aukščiausiojo lygio susitikime.
Tegai:
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida
(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos SąjungaVILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.
Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.
Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.
Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.
©
Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas