Vladimiras Zelenskis

Kuriame šone yra Ukraina? Britai pasmerkė Kijevą bandymą įstoti į NATO

(atnaujinta 14:25 2021.04.08)
Vienas iš komentatorių teigė, kad dėl įtampos didėjimo tarp Rusijos ir Ukrainos kalta būtent Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Didžiosios Britanijos laikraščio "Daily Mail" skaitytojai nepalaikė Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio ketinimo išspręsti Donbaso konfliktą prisijungiant prie NATO, taip pat įvardijo atsakingus už naujo karo pradžią.

"Aš nenorėčiau kovoti su Rusija dėl Ukrainos", — rašė vienas skaitytojas.

"Turime prisiminti, kad Ukraina kadaise buvo TSRS dalis. Ji vis dar yra Rusijos kaimynė, ir ne mūsų reikalas ten kištis", — sakė kitas.

Vienas komentatorių teigė, kad dėl įtampos didėjimo tarp dviejų šalių kalta būtent Europos Sąjunga.

Kiti mano, kad Ukraina traukia Vakarų šalis į naują karą.

"NATO reiškia "Šiaurės Atlantas". Kuriame šone Šiaurės Atlante yra Ukraina?" — klausė skaitytojas.

Vienas iš vartotojų pažymėjo, kad tokiu tempu Ukraina netrukus pasidalins į dvi dalis.

"Donbase vis daugiau žmonių gauna Rusijos pilietybę. Jie mato, kad Rusija juos apsaugos, nes yra rusai. Tokiu greičiu Ukraina pasidalins į dvi dalis, o Zelenskis neteks dar daugiau teritorijos", — rašė jis.

"Taip, NATO pati nepasidavė. Džiugu!" — sakė kitas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Donbaso konflikto paūmėjimą ir teigė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą ten. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO sustiprins vidines problemas, o nepriklausomybę paskelbusių respublikų gyventojams prisijungimas prie aljanso būtų nepriimtina perspektyva.

S-400 Triumf
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

Ukrainos Aukščiausioji Rada 2014 metų gruodį pakeitė du įstatymus, atsisakiusi valstybės, esančios už bloko ribų, statuso. 2016 m. šalies valdžia paskelbė įstojimą į NATO užsienio politikos tikslu.

2019 metų vasarį Ukrainos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, užtikrinančias šalies kelią į ES ir NATO. Ukraina tapo šeštąja valstybe, gavusia NATO išplėstinių galimybių partnerystės dalyvės statusą. Anksčiau tokį statusą gavo Australija, Suomija, Gruzija, Jordanija ir Švedija. Jis buvo įvestas 2014 metais siekiant užmegzti gilesnius, labiau specializuotus dvišalius santykius.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas anksčiau pareiškė, jog Ukrainai, kad įstotų į aljansą, teks pasiekti daugybę kriterijų, kurių įgyvendinimas užtruks daug laiko. Ekspertai mano, kad Kijevas per artimiausius 20 metų negalės pretenduoti į narystę NATO.

Tegai:
Didžioji Britanija, NATO, Ukraina
NATO ir Ukrainos vėliavos

Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe

(atnaujinta 11:43 2021.04.19)
Melniko teigimu, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnikas paragino Vokietiją kuo greičiau ir besąlygiškai pasiekti savo šalies prisijungimą prie NATO dėl istorinės Vokietijos atsakomybės Ukrainai.

"Ypač Vokietija, kaip šalis, kuriai tenka ypatinga istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus Ukrainos žmonėms, turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, kad Ukraina taptų NATO nare. Ir kuo greičiau, be "bet", ir, " o jeigu", — interviu "Welt am Sonntag" sakė diplomatas.

Anot Melniko, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje. "Tai vokiečių ausims gali skambėti kaip [Rusijos prezidento Vladimiro — Sputnik] Putino provokacija. Priešingai: tai bus šaltas dušas, kuris atvėsins karštas galvas Kremliuje", — sakė jis.

Ambasadorius taip pat paragino Vokietijos vyriausybę teikti didesnę paramą Ukrainai, visų pirma perspėti Rusiją apie "skaudžius padarinius" invazijos į Ukrainą atveju. Pasak Melniko, šiuo atveju būtina griebtis Rusijos "tarptautinio boikoto" ir "persekiojimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme už karo nusikaltimus", taip pat "visiško ekonominio embargo, pirmiausia dėl žaliavų importo.

Anksčiau Melnikas keletą kartų garsiai pareiškė. Pavyzdžiui, šią savaitę jis sakė, kad Ukraina gali svarstyti galimybę grąžinti branduolinį statusą, jei netaps NATO nare.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO sustiprins šios šalies problemas, pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė yra "labai nepriimtina perspektyva".

Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimą. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai pasiskelbusius Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos Donbase sureguliavimo klausimas aptariamas, taip pat per kontaktinės grupės susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Kijevas, Ukraina, NATO
Rusijos URM

20 Čekijos diplomatų palieka Rusiją, Čekiją 18

(atnaujinta 09:49 2021.04.19)
 Savaitės pabaigoje tarp Maskvos ir Prahos kilo skandalas dėl nepagrįstų kaltinimų Rusijos Federacijai. Todėl penki diplomatai lieka Čekijos ambasadoje Rusijoje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Paskelbta persona non grata, 18 Rusijos diplomatų pirmadienį turi išvykti iš Čekijos. Iki pirmadienio pabaigos 20 Čekijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojų, paskelbtų persona non grata, reaguodami į Prahos sprendimą, taip pat turi palikti Rusiją, praneša RIA Novosti.

Londonas
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienio vakarą pareiškė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, kurie per 48 valandas turi palikti Čekiją.

Tą pačią dieną Čekijos policija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą, kuriuos Didžiosios Britanijos įtariami Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu, kaip sakoma policijos pranešime, tyrimas, nesusijęs su konkrečia byla. Pirmadienį ministrų kabineto posėdyje, kaip tikėjosi premjeras, bus nuspręsta išslaptinti dokumentų apie įvykį Vrbeticoje slaptumą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti Rusijos diplomatus, teigė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Rusijos atsakas

Sekmadienio vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš diplomatų išsiuntimą iš Prahos.

Į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad 20 ambasados ​​darbuotojų paskelbta persona non grata, kurie turėjo palikti Rusijos Federacijos teritoriją iki balandžio 19 dienos pabaigos.

Be to, Čekijos buvo reikalaujama, kad diplomatinės atstovybės Maskvoje darbuotojų skaičius vietoje įleistų asmenų būtų lygus panašios kategorijos darbuotojų skaičiui Rusijos ambasadoje Čekijoje.

Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas žurnalistams sakė, kad dėl Maskvos atsakomųjų veiksmų Čekijos ambasadoje liks penki diplomatai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija