Vakcina AstraZeneca

"AstraZeneca" perpus sumažino dar vienos partijos tiekimą Lenkijai

(atnaujinta 16:44 2021.04.08)
Priežastys nebuvo nurodytos. Šiuo metu Lenkijoje paskiepyti beveik visi pensinio amžiaus žmonės. Dabar yra paskirtas vakcinacijos laikas 60 metų žmonėms

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. "AstraZeneca" perpus sumažino kitą savo koronaviruso vakcinos partiją, kurią gaus Lenkija, sakė Michalas Kučmierovskis (Michał Kuczmierowski), vyriausybės Strateginių atsargų agentūros vadovas.

Anksčiau buvo planuota, kad sekmadienį į Lenkiją bus pristatyta 171 tūkst. "AstraZeneca" pagamintos vakcinos dozių.

"Planuojamas vakcinos "AstraZeneca" tiekimas bus sumažintas perpus ir sudarys 88 tūkst. dozių", — jo žodžius cituoja "PAP" agentūra. Pasiūlos sumažėjimo priežastys nebuvo nurodytos.

Jis taip pat sakė, kad kitą savaitę Lenkija gaus 870 tūkstančių "Pfizer" ir "Moderna" gaminamų vakcinų dozių. Pastarųjų skaičius vis dar nežinomas.

Be to, agentūros vadovas patvirtino, kad vakcina iš "Johnson&Johnson" į Lenkiją atkeliaus balandžio antroje pusėje.

"Šiuo metu galiu patvirtinti, kad balandžio antroje pusėje į Lenkiją bus pristatyta apie 300 tūkstančių "Johnson&Johnson" vakcinų", — RIA Novosti cituoja jį.

Šiuo metu Lenkijoje skiepijami beveik visi pensinio amžiaus žmonės. Dabar vakcinacija skiriama 60 metų žmonėms. Skiepai yra savanoriški.

Remiantis naujausiais duomenimis, pirmąją vakcinos dozę šalyje gavo daugiau nei 4,7 milijono žmonių, antrąją — daugiau nei du milijonai, Lenkijoje gyvena 38 milijonai žmonių.

Iki šiol respublika gavo beveik devynis milijonus vakcinos dozių iš trijų gamintojų — "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca".

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, vakcina, Lenkija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (370)
NATO ir Ukrainos vėliavos

Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe

(atnaujinta 11:43 2021.04.19)
Melniko teigimu, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnikas paragino Vokietiją kuo greičiau ir besąlygiškai pasiekti savo šalies prisijungimą prie NATO dėl istorinės Vokietijos atsakomybės Ukrainai.

"Ypač Vokietija, kaip šalis, kuriai tenka ypatinga istorinė atsakomybė už nacių nusikaltimus Ukrainos žmonėms, turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, kad Ukraina taptų NATO nare. Ir kuo greičiau, be "bet", ir, " o jeigu", — interviu "Welt am Sonntag" sakė diplomatas.

Anot Melniko, tik kuo anksčiau įstojus Ukrainai į NATO galima užkirsti kelią naujam karui Europoje. "Tai vokiečių ausims gali skambėti kaip [Rusijos prezidento Vladimiro — Sputnik] Putino provokacija. Priešingai: tai bus šaltas dušas, kuris atvėsins karštas galvas Kremliuje", — sakė jis.

Ambasadorius taip pat paragino Vokietijos vyriausybę teikti didesnę paramą Ukrainai, visų pirma perspėti Rusiją apie "skaudžius padarinius" invazijos į Ukrainą atveju. Pasak Melniko, šiuo atveju būtina griebtis Rusijos "tarptautinio boikoto" ir "persekiojimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme už karo nusikaltimus", taip pat "visiško ekonominio embargo, pirmiausia dėl žaliavų importo.

Anksčiau Melnikas keletą kartų garsiai pareiškė. Pavyzdžiui, šią savaitę jis sakė, kad Ukraina gali svarstyti galimybę grąžinti branduolinį statusą, jei netaps NATO nare.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO sustiprins šios šalies problemas, pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė yra "labai nepriimtina perspektyva".

Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Ukraina ir Vakarų valstybės pastaruoju metu reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimą. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai pasiskelbusius Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos Donbase sureguliavimo klausimas aptariamas, taip pat per kontaktinės grupės susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Kijevas, Ukraina, NATO
Rusijos URM

20 Čekijos diplomatų palieka Rusiją, Čekiją 18

(atnaujinta 09:49 2021.04.19)
 Savaitės pabaigoje tarp Maskvos ir Prahos kilo skandalas dėl nepagrįstų kaltinimų Rusijos Federacijai. Todėl penki diplomatai lieka Čekijos ambasadoje Rusijoje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Paskelbta persona non grata, 18 Rusijos diplomatų pirmadienį turi išvykti iš Čekijos. Iki pirmadienio pabaigos 20 Čekijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojų, paskelbtų persona non grata, reaguodami į Prahos sprendimą, taip pat turi palikti Rusiją, praneša RIA Novosti.

Londonas
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienio vakarą pareiškė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, kurie per 48 valandas turi palikti Čekiją.

Tą pačią dieną Čekijos policija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą, kuriuos Didžiosios Britanijos įtariami Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu, kaip sakoma policijos pranešime, tyrimas, nesusijęs su konkrečia byla. Pirmadienį ministrų kabineto posėdyje, kaip tikėjosi premjeras, bus nuspręsta išslaptinti dokumentų apie įvykį Vrbeticoje slaptumą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti Rusijos diplomatus, teigė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Rusijos atsakas

Sekmadienio vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš diplomatų išsiuntimą iš Prahos.

Į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad 20 ambasados ​​darbuotojų paskelbta persona non grata, kurie turėjo palikti Rusijos Federacijos teritoriją iki balandžio 19 dienos pabaigos.

Be to, Čekijos buvo reikalaujama, kad diplomatinės atstovybės Maskvoje darbuotojų skaičius vietoje įleistų asmenų būtų lygus panašios kategorijos darbuotojų skaičiui Rusijos ambasadoje Čekijoje.

Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas žurnalistams sakė, kad dėl Maskvos atsakomųjų veiksmų Čekijos ambasadoje liks penki diplomatai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales