Rusija ir Baltarusija susitarė dėl Atviro dangaus sutarties įgyvendinimo
(atnaujinta 00:25 2021.04.09)
Minske baigėsi Baltarusijos ir Rusijos gynybos ministerijų jungtinės patariamosios grupės ginklų kontrolės klausimais susitikimasVILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Minskas ir Maskva susitarė dėl tolesnio Atviro dangaus sutarties vykdymo abiejų valstybių klausimais, pranešė Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Po susitikimo šalys pasirašė protokolą, nustatantį bendravimo einamaisiais metais tvarką.
"Visų pirma, buvo susitarta dėl Vienos dokumente numatytos bendros tikrinimo veiklos, susijusios su COVID-19 pandemija, klausimai. Tolesnio Atviro dangaus sutarties įgyvendinimo klausimai Baltarusijos Respublikos valstybių grupėje — buvo susitarta ir dėl Rusijos Federacijos", — teigiama pranešime.
©
Sputnik / Фотохост-агентство
Minskas ir Maskva nustatė sąveikos tvarką, kad būtų užtikrinta užsienio inspekcija rengiantis ir vykdant bendras strategines pratybas "Vakarai-2021" respublikoje.
Sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimą skatinančių priemonių Europoje po Šaltojo karo. Sutartis įsigaliojo 2002 metais. Ji leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie vienas kito ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Dar neseniai šioje sutartyje buvo 34 valstybės.
2020 metų gegužės pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė JAV pasitraukimą iš sutarties. Šalies valdžios teigimu, tai buvo padaryta dėl to, kad Rusija naudojo sutartį kaip "karinės prievartos" priemonę. Maskva šiuos kaltinimus atmetė. Valstybės baigė pasitraukti iš sutarties lapkričio 22 dieną.
Rusijos užsienio reikalų ministerija sausio 15 dieną paskelbė pradėjusi vidaus procedūras dėl pasitraukimo iš Atviro dangaus sutarties. Kaip paaiškinta departamente, po JAV veiksmų interesų pusiausvyra buvo gerokai sutrikdyta. Tačiau tai dar nereiškia Rusijos pasitraukimo iš sutarties. Jei Jungtinės Valstijos grįš visapusiškai įgyvendinti sutartį, Maskva taip pat yra pasirengusi "konstruktyviai svarstyti situaciją".
Tegai:
Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje
(atnaujinta 17:17 2021.04.17)
Balandžio 17 dieną, šeštadienį, Didžiojoje Britanijoje Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima atsisveikina su Edinburgo kunigaikščiu, princu FilipuVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Karalienės Elžbietos II vyras, 99-erių princas Filipas mirė prieš aštuonias dienas Vindzoro pilyje.
Pastaraisiais mėnesiais princo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kovo 16-ąją britų karalienės vyras buvo išrašytas iš ligoninės.
Yra žinoma, kad princas Filipas atsisakė valstybinių laidotuvių, pasirinkęs mažiau prabangias. Laidotuvių planus pakoregavo ir koronaviruso pandemija. Pagal taikomus karantino ribojimus, atsisveikinime gali dalyvauti iki 30 žmonių.
Šeštadienio ceremonijoje dalyvauja karalienė Elžbieta II ir vaikai: princas Čarlzas su žmona Kamila, princas Haris, kurio žmona liko Amerikoje, princas Viljamas su žmona Kaite ir kiti šeimos nariai.
Atsisveikinimas su princu vyksta Vindzoro pilyje, amžinojo poilsio jis atguls Šv. Jurgio koplyčioje. Pagal laidotuvių planą, karstas su princo palaikais į Šv. Jurgio koplyčią buvo gabentas pagal princo pageidavimus modifikuotu "Land Rover" automobiliu.
Filipas bus palaidotas Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje. Tačiau po karalienės mirties jo kūnas turi būti perlaidotas Jurgio VI atminimo koplyčioje kartu su ja.
Princas Filipas Mauntbatenas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijoje. Graikijos karaliaus Jurgio I anūkas ir princo Endriu sūnus. Po to, kai 1922 metų rugsėjį princo Endriu vyresnysis brolis Konstantinas I atsisakė sosto, princo Filipo šeima buvo ištremta iš Graikijos.
Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį
(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimisVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.
"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.
Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.
Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.
2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.
Tegai:
Lietuvos kariai skundžiasi dėl "dezinformacijos" augimo
(atnaujinta 16:20 2021.04.17)
Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, kovo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos temos vystymasVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Kovo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo 449 "priešiškos" informacinės veiklos atvejų, arba 15 proc. daugiau nei vasarį, informuoja Strateginės komunikacijos departamentas.
Kaip teigiama, labiausiai eskaluotos "priešiškoje" informacinėje aplinkoje šios temos: Lietuvos-Rusijos santykiai, Lietuvos-Baltarusijos santykiai, NATO-Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas regione.
Lietuvos kariškių teigimu, Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais.
Gynybos temoje taip pat pastebimas neigiamos komunikacijos atvejų augimas – 21,16 procentų.
"Pavyzdžiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenberdo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23-24 d. Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui, iššaukė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją", – teigiama pranešime.
Skelbiama, kad kovo mėnesį išliko dėmesys Lietuvos–Baltarusijos santykių temai, dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas.
Taip pat augo dėmesys energetikos ir ekonomikos tematikai. Stebimų naujienų sraute dominavo su energetika susijusios temos, kuriose akcentuoti Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinančiais projektais ir šalies energetinio saugumo tęstine politika.
Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.
NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.
Tegai: