Skiepai, archyvinė nuotrauka

EŽTT: privalomas skiepijimas demokratinėse šalyse gali būti laikomas būtinu

(atnaujinta 11:38 2021.04.09)
Pabrėžiama, kad privalomieji skiepai gali būti būtini, kai atitinka geriausius vaiko interesus

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs grupės Čekijos šeimų ieškinį, nutarė, kad privalomas vaikų skiepijimas nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Čekijos pavyzdys atskleidžia, kad privalomieji skiepai gali būti būtini, kai atitinka geriausius vaiko interesus.

Balandžio 8 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismo 17 teisėjų Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Vavřička ir 5 Kiti prieš Čekijos Respubliką, kuriame 16 balsų prieš 1 persvara nusprendė, kad valstybei nustačius privalomą ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeistas nebuvo. Valstybė turėjo plačią nuožiūros laisvę ir taikė priemones, kurios, atsižvelgiant į nacionalinę sistemą, įvertintos kaip proporcingos valstybės siektiems teisėtiems tikslams.

Teismui buvo pateiktos šešios peticijos, susijusios su privalomu ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimu. Pirmąją peticiją vienas iš tėvų pateikė savo vardu ir skundėsi tuo, kad jam buvo skirta bauda už netinkamą vaikų skiepijimą. Kitas peticijas tėvai pateikė savo nepilnamečių vaikų vardu po to, kai jiems nebuvo leista vaikų užrašyti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes jie nesilaikė privalomųjų skiepijimų taisyklių.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai savo peticijose Teismui rėmėsi Konvencijos 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė) ir Pirmojo protokolo 2 straipsniu (teisė į išsilavinimą).

Remdamasis nusistovėjusia praktika kitose bylose Teismas konstatavo, kad privalomas skiepijimas yra laikytinas priverstine medicinine intervencija, todėl tokiu būdu buvo ribojama pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nė vienas ginčijamas skiepijimas nebuvo įvykdytas, pareiga skiepytis bei iš šios pareigos nesilaikymo kylančios tiesioginės pasekmės taip pat prilygo tokiam ribojimui.

Teismo nuomone, ribojimas buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo — apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises. Vertindamas, ar buvo būtina apriboti pareiškėjų teises demokratinėje visuomenėje, Teismas, visų pirma, įvertino šiuos veiksnius: valstybės nuožiūros laisvę; būtinumą demokratinėje visuomenėje ir svarbias bei pakankamas priežastis; bei proporcingumą.

Be to, Teismas balsų dauguma atmetė pareiškėjų skundą pagal Konvencijos 9 straipsnį (minties, sąžinės ir religijos laisvė) kaip ratione materiae, nesuderinamą su Konvencijos nuostatomis, pabrėždamas, kad pareiškėjai nepagrindė, jog jų kritinė nuomonė dėl skiepijimo buvo pakankamai įtikinama, rimta, vientisa ir svarbi, kad būtų laikoma įsitikinimais, kuriems taikomos 9 straipsnyje numatytos garantijos. 

Tegai:
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), skiepai
Temos:
Medicina ir sveikata (421)
Šveicarijos moneta su Einšteino portretu

Šveicarijos moneta su Einšteino portretu pripažinta mažiausia pasaulyje

(atnaujinta 14:57 2021.04.14)
Miniatiūrinė moneta buvo išleista 2020 metais, jos skersmuo — tik 2,96 milimetro, o svoris — 0,063 gramo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Gineso rekordų knygos sudarytojai pripažino mažiausia Šveicarijos auksinę monetą su fiziko Alberto Einšteino portretu, pranešė šalies pinigų kalykla.

Moneta buvo išleista 2020 metais, jos skersmuo — tik 2,96 milimetro, o svoris — 0,063 gramo.

"Gineso rekordų knygoje auksinė ¼ franko moneta pripažinta mažiausia progine moneta pasaulyje. Nepaisant savo miniatiūrinio dydžio, monetos aversas ir reversas nukaldinti mašininiu būdu", — sakoma pranešime.

Monetos averse, be fiziko portreto, nurodomi išleidimo metai, rverse — nominalas, Šveicarijos kryžius ir konfederacijos pavadinimas.

Šiai monetai buvo pagaminta speciali pakuotė — su didinamaisiais stiklais ir lempa. Iš viso ji buvo išleista 999 egzemplioriais, jas kolekcininkai iškart išpirko.

Tegai:
kolekcinės monetos, monetos, Šveicarija
Dar šia tema
Lietuvos bankas parodė 2 eurų proginę monetą, skirtą Aukštaitijai — video
Vyras pažiūrėjęs po kojomis rado beveik 1 mln. eurų
Baltarusis bandė įvežti į Lietuvą senovines aukso ir sidabro monetas
Neįprastas radinys mokytojos namuose padarė vyrą turtuoliu
Modelis Irina Shayk

Irina Shayk originaliu būdu palaikė Britney Spears

(atnaujinta 14:04 2021.04.14)
Netikėta modelio apranga tradicinio pasivaikščiojimo su mažąja dukra metu nukariavo visus gerbėjus

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos supermodelis Irina Shayk nustebino savo gerbėjus: buvusi Bradlio Kuperio ir Ronaldo mylimoji neįprastu būdu palaikė dainininkę Britney Spears.

Kasdieninė Shayk išvaizda lyginama beveik su Niujorko mados savaitės apranga: žvaigždė ne kartą transliavo pagrindines sezono tendencijas. Taigi šį kartą Irina pademonstravo savo nepriekaištingą skonį ir suintrigavo gerbėjus ypatinga detale.

Посмотреть эту публикацию в Instagram

Публикация от Irina Shayk & Bradley Cooper (@_itsleeas)

Shayk vaikščiojo po miestą su dukra neįprasta apranga: modelis avėjo kailinaičius su kailio apykakle, mėlynus džinsus ir rudus batus su kulniu. Tačiau aprangos akcentu tapo vintažiniai marškinėliai su Britney Spears atvaizdu.

Akivaizdu, kad tokiu būdu podiumų žvaigždė nusprendė pagerbti 2000-ųjų madą ir popmuzikos princesės muziką, taip pat paremti kampaniją "#FreeBritney".

Beje, ant marškinėlių Miss Spears pavaizduota tokiais pačiais kailinaičiais kaip ir Shayk — tik sutrumpinta versija.

Judėjimas už Britney Spears išlaisvinimą pradėjo gerbėjai socialiniuose tinkluose: tada gerbėjai sužinojo, kad dainininkė nukentėjo nuo savo tėvo veiksmų ir dabar neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų ir leisti pinigų.

Tegai:
Irina Shayk, Britney Spears
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida