Sputnik V vakcina

Moldova moko Baltijos šalis elgtis europietiškai

(atnaujinta 10:34 2021.04.12)
Rusija patvirtino didelės "Sputnik V" siuntos pristatymą į Moldovą, kad būtų užtikrinta masinė vakcinacija nuo koronaviruso

Prašymas tiekti Rusijos vakciną buvo kolektyvinis pagrindinių šalies politinių jėgų sprendimas, kuris tautos sveikatos labui pakilo virš vidinių nesutarimų ir susiskaldymo principu "prorusiškas / vakarietiškas". Vakcinacijos metu moldavai patys nuspręs, kuriomis iš turimų vakcinų skiepytis. Tuo tarpu naujienos iš Baltijos šalių yra ypač įspūdingos: čia gyventojams buvo uždrausta pasirinkti vakciną nuo COVID-19, o rusiškų preparatų atsisakyta dėl ideologinių priežasčių, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Moldovos prezidentė Maja Sandu paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino asmeniškai pristatyti į šalį "Sputnik V". 

"Šiandien aš parašiau laišką Rusijos Federacijos prezidentui vakcinos įsigijimo klausimu. Tai buvo padaryta po pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Moldovoje, kuris teigė, kad mažai tikėtina, jog dabar bus įmanoma nusipirkti "Sputnik V", tačiau ji gali būti suteikta kaip pagalba", — praėjusią savaitę sakė Sandu.

Pasak straipsnio autoriaus, dabartinė valstybės vadovė Moldovoje yra provakarietiškų pažiūrų.

"Rumunijos pilietė Maja Sandu mėgsta fotografuotis prieš Europos Sąjungos vėliavas ir pasisako už Rusijos taikdarių išvedimą iš Padniestrės. Tačiau jos kreipimasis į Kremlių dėl pagalbos netapo sensacija, skandalu ar šablono laužymu", — sako Nosovičius.

Specializuota agentūra "Sputnik V" patvirtino naudoti Moldovoje dar vasario mėnesį, o Moldovos parlamentas visą kovą pakeitė nacionalinius teisės aktus, kad būtų užtikrintas greitas koronaviruso vakcinų, įskaitant Rusijos vaistus, pristatymas į šalį.

Kaip kontrastas šiam požiūriui — naujienos iš Baltijos šalių, kur valdžia tiesiai sako, kad neleis gyventojams pasirinkti vakcinos. Jie ir toliau leis piliečiams "AstraZeneca" vakciną, apie kurią kalbant, Europos vaistų agentūra pripažino, kad ji sukelia kraujo krešulius.

Atsižvelgiant į naujienas iš Briuselio, tokia oficiali pozicija atrodo klaikiai. Estijos vadovybė pasmerkė politikus, atsisakiusius skiepytis "AstraZeneca": jie kenkia vakcinos reputacijai ir trikdo masinio skiepijimo kampaniją.

Lietuva yra beveik vienintelė Europoje, tiesiogiai susiejusi vakcinaciją su ideologija ir geopolitika: jos aukščiausi pareigūnai paskelbė, kad vakcinas pasirinks remdamiesi transatlantinio solidarumo kriterijais. Būtų gerai sakyti šiuos žodžius Lietuvos vyriausybės pergalių kovoje su pandemija fone. Bet jie buvo išreikšti Lietuvai tapus pasaulio ir Europos kovos prieš lyderiais pagal infekcijų skaičių 100 tūkstančių gyventojų.

"Jei kalbėsime apie ideologiją ir geopolitiką, tai, kaip Europa elgiasi vertybių požiūriu, Moldova ir Baltijos šalys su visomis narystėmis NATO ir Europos Sąjungoje — tai kažkoks kaimas, pabėgęs nuo skurdo ir neramumų. Galų gale, kas yra Europos vertybės plačiąja prasme? Tai yra žmogaus gyvenimo ir žmogaus gerovės vertybės. Tai visų pirma jos piliečių gyvenimas ir sveikata, bet dar labiau — šūkiai ir skirstymas į draugus bei priešus tarptautinėje politikoje", — sako Nosovičius.

Pasak straipsnio autoriaus, idėjos apie tai, kurios posovietinės šalys yra Europa, o kurios — sovietmečio atgyvena, yra visiškai pasenusios. Baltijos valstybės, kurios, visų pirma, tą pačią Moldovą moko "europietiško kurso" su visomis narystėmis Europos Sąjungoje, elgiasi kaip tos "atsilikėlės".

Tai nėra Sovietų Sąjunga, kurioje, nepaisant visų trūkumų, su trenksmu buvo organizuojamos masinės kampanijos, užtikrinančios gyventojų fizinį saugumą.

Tai yra hipertrofuotas šmeižtas sovietinei tikrovei, kurią antisovietiniai disidentai, pavyzdžiui, dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas, aptarinėjo savo virtuvėse, o atėję į valdžią, tą "sovietmetį" atgaivino.

"Šie žmonės prisistato kaip patentuoti europiečiai, o elgiasi kaip sovietinės nomenklatūros darbuotojai. Jiems sakoma: "O laikraščiuose rašo, kad ši vakcina yra nesaugi, gal galėtumėte mums pasiūlyti kitą vaistą, iš kurio galėtume rinktis?" Ir ateina atsakymas: "Žiūrėk, visi protingi! Laikraščius skaito... Imkit tai, kas duodama!" — ironizuoja Nosovičius.

Anksčiau Lietuva pasipriešino Rusijos vakcinos "Sputnik V" įtraukimui į Europos Komisijos siūlomą vakcinacijos sertifikatą, kuris respublikoje dar vadinamas "žaliuoju pasu".

Lietuva ne kartą pareiškė, kad respublika nesvarsto galimybės įsigyti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V", nepaisant to, kad EVA atlieka jos vertinimą. Lietuvos vadovybė pripažino, kad šis klausimas jai yra politinis.

Tačiau ne visi Lietuvoje laikosi šio požiūrio. Lietuvos žurnalistas, leidinio "Respublika.lt" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus anksčiau pasmerkė valdžią už tokį sprendimą. Jis pažymėjo, kad jie politiką iškelia aukščiau žmonių gyvenimo ir pavadino tai "fašistine diktatūra". Partijos "Laisvė ir teisingumas" vadovas Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad Austrija svarsto Rusijos vakcinos tiekimo klausimą nelaukdama EVA sprendimo.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi nužudyti savo piliečius vardan kovos su "Sputnik V". Pasak jo, vykdydami vakcinaciją Lietuvos politikai vadovaujasi geopolitika.

Tegai:
Baltijos šalys, Rusija, Moldova
Rusijos kariai, archyvinė nuotrauka

Federacijos Taryba pažadėjo "nedelsiant suduoti atkirtį" Europos puolimo atveju

(atnaujinta 20:40 2021.05.09)
Anksčiau Suomijos gynybos ministerijoje buvo paskelbta ataskaitą, kurioje skelbiama apie aukštą Rusijos pasirengimą naudoti ginkluotąsias pajėgas Europos regione

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinio komiteto narys Sergejus Cekovas pareiškė, kad Europa turėtų žinoti apie triuškinančią atkirtį, kurią Europa gaus, jei užpuls Rusiją.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerijoje buvo paskelbta ataskaitą, kurioje skelbiama apie aukštą Rusijos pasirengimą naudoti ginkluotąsias pajėgas Europos regione. Be to dokumente buvo labai aukštai įvertintas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų paruošimas.

"Europoje turėtų žinoti, kad atakos prieš Rusiją atveju, jie sulauks greitą ir triuškinančią atkirtį", — sakė RIA Novosti Cekovas.

Tarybos narys pabrėžė, kad Rusijos Federacija nesiruošia atakuoti, tačiau gali suduoti atkirtį.

"Pareiškimas apie aukštą mūsų ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygį yra objektyvus vertinimas", — pridūrė jis.

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Europa, Rusija
Pergalės paradas 2021, nuotrauka iš įvykio vietos

"Putinas įspėjo varžovus". užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą

(atnaujinta 20:40 2021.05.09)
Savo sveikinimo kalboje Putinas daug dėmesio skyrė nacizmo idėjų atgimimo rizikai bei bandymams perrašyti karo istoriją

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakydamas kalbą Pergalės parado Maskvoje metu griežtai kalbėjo apie nacių idėjas, kurios, kaip su gailesčiu ir pažymėjo, šiuolaikiniame pasaulyje yra labai populiarios tarp kai kurių žmonių grupių.

Vakarų žiniasklaida suvokė Rusijos lyderio žodžius kaip užmaskuotą kreipimąsi į Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą. Rusijos norą apsaugoti savo interesus, atskiri žurnalistai vadino Maskvos "perspėjimu" varžovais.

"Įspėjo geopolitiniai konkurentai"

Visų pirma "El Periodico" parašė apie tariamai padidėjusias Rusijos militaristines nuotaikas.

"Vladimiras Putinas užmaskuotai apkaltino JAV ir ES bandymais perrašyti istoriją ir atgaivinti išimtinumo ideologiją. <...> Kremliaus lyderis įspėjo savo geopolitinius konkurentus apie Rusijos ketinimą tvirtai ginti savo nacionalinius interesus", — rašė žurnalistas.

Vladimiras Putinas tikrai kalbėjo apie nacių ideologijos atgimimą ir "nepribaigtų budelių sambūrių" bandymus perrašyti istoriją. Tačiau, nei Rusijos lyderis, nei jo atstovas Dmitrijai Peskov, neminėjo Jungtinių Valstijų ar bet kurią iš Europos Sąjungos šalių. Priešingai, Kremlius pritarė europiečių norui kovoti su neo-naciais, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ar Ukrainoje.

"Maskvos ir Vakarų santykių paaštrėjimas"

"Reuters" agentūra taip pat skyrė daugiau dėmesio tarptautinei darbotvarkei nei šventinei Pergalės dienai. Paradą Maskvos žurnalistai pirmojoje pastraipoje vadina "šiurkščios karinės jėgos demonstravimas įtampos santykiuose su Vakarais augimo fone".

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

Be to, į publikaciją apie šventę pridėjo informacijos apie "diplomatinį ginčą" tarp Rusijos ir ES, taip pat priminė abipusį diplomatų išsiuntimą.

Tarptautinė agentūra "Associated Press" svarbiausiu Putino pareiškimu laiko pasisakymą apie nacizmo atgimimą, o "Presse de France" savo ruožtu, atkreipė dėmesį į Rusijos lyderio žodžius apie valstybės interesų apsaugą.

Publikacijoje "Presse de France" pacitavo Putino kalbos ištraukas ir pažymėjo Pergalės dienos svarbą rusams, su nuoroda į apklausas.

"Atėjo laikas išmokti pamokų"

Kinijos valstybinė agentūra "Xinhua" pavadino Pergalės paradą geru priminimu apie karo žiaurumus ir taikos vertę.

"Pergalės dienos šventė yra būtina ne tik dėl herojų šlovinimo ir didingos Pergalės minėjimo, <...>, bet ir dėl priminimo apie pokario pasaulinią tvarką, kurią reikia saugoti nuo karštų ir šaltų karų",  — sakoma agentūros komentaruose.

Žurnalistai taip pat buvo nusprendė, kad būtina priminti "istorijos pamokas", kurias visų pasaulio šalių gyventojai turėtų suvokti.

Per pagrindinį karinį paradą Maskvoje, 76-ųjų Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių proga, Raudonojoje aikštėje pasirodė 37 daliniai. Mechanizuotoje kolonoje buvo daugiau kaip 190 karinės technikos vienetų — tiek istorinių, tiek šiuolaikinių. Užbaigė Pergalės paradą 23 sraigtasparniai ir 53 lėktuvai.

Tegai:
Pergalės diena, ES, JAV, Rusija, Vladimiras Putinas
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV desantininkai gavo traumas pratybose Estijoje

(atnaujinta 10:39 2021.05.10)
Pažymėta, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Dešimt JAV desantininkų pateko į ligoninę su nedideliais sužeidimais po nesėkmingo nusileidimo per pratybas "Swift Response" Estijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Postimees".

Šeštadienio naktį maždaug 600 JAV kariuomenės 82-osios oro desantininkų divizijos parašiutininkų nusileido Nurmsi aerodrome Järvos apskrityje. Taip pat buvo numesta įrangos ir sunkiosios technikos. Amerikos ambasados ​​Taline spaudos atašė Markas Nailoras patvirtino incidentą leidiniui. Pasak jo, tai yra įprasta oro operacijų dalis.

"Nė vienas iš sužeidimų nekelia pavojaus gyvybei, dauguma karių grįžo į tarnybas", - sakė jis "Postimees".

Estijos kariškiai pažymi, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje. Nusileidimą stebėjo į Nurmsi atvykusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną ir truks dešimt dienų. Pratybose dalyvaus apie 2500 tūkstančių Estijos, JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pajėgų karių.  Manevruose taip pat dalyvauja daugiau nei 20 orlaivių ir 25 sraigtasparniai.

Pratybos yra "Defender Europe" - didžiausio JAV manevro Europoje per 25 metus dalis. Pratybų geografija apima 16 Europos šalių, jose dalyvauja 28 tūkst. karių.

Tegai:
Estija, JAV
Dar šia tema
"Trūksta PKM": JAV kariuomenė susiduria su nauja problema
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"
"Putinas įspėjo varžovus". Ką užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą