Vakcinacija nuo koronaviruso

PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos

(atnaujinta 14:16 2021.04.12)
Didžiojoje Britanijoje gruodžio viduryje nustatyta koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri yra labiau užkrečiama. Nuo tada ji buvo rasta 130 šalių

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Rusijoje Melita Vuinovič interviu "Rossijskaja Gazeta" papasakojo apie naujas pavojingas koronaviruso mutacijas.

Pasak jos, neseniai nustatytos SARS-CoV-2 padermės gali plisti aktyviau nei anksčiau manyta. Ji pabrėžė, kad kiekvienoje šalyje vis dar egzistuoja pavojus, jog virusas vėl atsinaujins ir padidės atvejų skaičius, todėl situaciją būtina kontroliuoti taikant griežtas visuomenės sveikatos apsaugos priemones.

Infekcijos plitimo rizika išliks tarptautinėse kelionėse, pridūrė ji. Duomenys apie naujas padermes yra nuolat atnaujinami, todėl turėtų būti laiku peržiūrėtos ribojamosios priemonės dėl COVID-19. Tuo pačiu metu neįmanoma pateikti jokių rekomendacijų dėl pakartotinės vakcinacijos, nes koronavirusas vis dar nėra gerai ištirtas.

Didžiojoje Britanijoje gruodžio viduryje nustatyta koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri yra labiau užkrečiama. Nuo tada ji buvo rasta 130 šalių. Be to, visame pasaulyje plinta ir kiti viruso variantai: pavyzdžiui, kovo viduryje "Rospotrebnadzor" pranešė, kad "Pietų Afrikos" padermė prasiskverbė į Rusiją. Nacionalinio infekcinių ligų instituto, esančio Johanesburge, duomenimis, dėl mutacijų jis tampa atsparus kraujo plazmos antikūnams, kuriuos dovanoja pacientai, patyrę koronaviruso infekciją.

Tegai:
mutacija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1939)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka įvardijo pirmalaikių prezidento rinkimų rengimo sąlygą

(atnaujinta 13:32 2021.05.07)
Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad viską išgyvens ir yra pasirengęs peržengti per nepriklausomybę ir suverenitetą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad yra pasirengęs rengti naujus rinkimus, bet tik lygiagrečiai su tokiu pačiu jo kolegos amerikiečio Džo Baideno žingsniu.

"Aš už. Kalbu apie tai viešai. Aš esu už rinkimus, kurių jie reikalauja. Išgyvensiu viską, peržengsiu per faktą, kad esame nepriklausomi, suverenūs. Esu pasirengęs. Lygiagrečiai su amerikiečiais. Tegul amerikiečiai skelbia pirmalaikius rinkimus, ir mes tą pačią dieną paskelbsime juos Baltarusijoje", — cituoja Lukašenką "BelTA".

Jis prisiminė, kad JAV balsavimas iš dalies vyko paštu. Pasirašyti už Donaldą Trampą biuleteniai buvo metami į rinkimų urnas ir tai buvo rodoma viso pasaulio žiniasklaidoje.

"Jie nusivalė kojas į buvusį prezidentą. Jie iki šiol neduoda jam pasisakyti "Twitter". Tada jie jį užblokavo. Kokia prieiga prie žiniasklaidos?" — sakė Lukašenka.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, siekdamos juos numalšinti, saugumo pajėgos, be kita ko, naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys, išplėtimą. Baltarusijoje keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, įsteigtos Tichanovskajos iniciatyva, nariams buvo iškeltos baudžiamosios bylos už raginimus užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusią Tichanovskają Minskas įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusija sinchronizavo su Rusija sankcijų įvedimą priešiškoms Vakarų šalims
Baltarusija prašys Lietuvos išduoti kaltinamuosius dėl perversmo rengimo
Minskas priminė apie Lietuvos "verslo interesus" Baltarusijoje
Vakcina Sputnik V

Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu

(atnaujinta 18:54 2021.05.06)
Rusijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri šiandien yra pasirengusi iššūkiams ir perkelia vakcinų gamybos technologijas į kitas šalis

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Rusijos vakcinos nuo koronaviruso yra neabejotinai saugiausios, jos yra paprastos ir patikimos kaip Kalašnikovo automatas  sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova. Apie tai pranešė RIA Novosti.

"Šiandien mūsų vakcinos - jos visos žinomos, dabar pasirodė "Sputnik Light ", pasirodys šiandien - mūsų preparatai yra pagrįsti technologijomis ir platformomis, kurios buvo naudojamos dešimtmečius. Jie taip pat yra labai modernūs ir šiandien, be jokios abejonės, yra patikimiausi ir saugiausi", - sakė jis.

"Kaip sakė vienas iš Europos ekspertų: patikimos kaip Kalašnikovo automatas. Taip. Tai pasakėme ne mes, sakė vienas iš Europos ekspertų, ir aš manau, kad jis tikrai teisus. Paprastos ir patikimos kaip Kalašnikovo automatas", - sakė Putinas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri šiandien yra pasirengusi iššūkiams ir perkelia vakcinų gamybos technologijas į kitas šalis.

"Ši praktika jau įgyvendinama", - pridūrė jis.

"Sputnik Light" yra pirmasis "Sputnik V" vakcinos, 26-ojo serotipo (rAd26) rekombinantinio žmogaus adenovirusinio vektoriaus, komponentas.

Pirmasis ir antrasis preparato saugumo ir imunogeniškumo tyrimo etapai prasidėjo 2021 metų sausio mėnesį, tarpinius rezultatus mokslininkai gavo kovo 10 dieną.

"Rezultatai parodė, kad 28 dieną po imunizacijos 96,9% savanoriams susidarė antigenui specifiniai IgG antikūnai. 28 dieną po imunizacijos virusus neutralizuojantys antikūnai susidaro pas 91,67% savanorių", — pridūrė RTIF spaudos tarnyba.

Trečiasis klinikinio tyrimo, kuriame dalyvauja septyni tūkstančiai žmonių, etapai vyksta Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ganoje ir kitose šalyse. Tarpinių duomenų laukiama gegužės mėnesį.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, Rusija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Sputnik V" kūrėjai pateiks ieškinį Brazilijos reguliavimo institucijai
Čilės reguliuotojas nemato jokių problemų, susijusių su "Sputnik V"
Paskelbta, kada PSO ketina įvertinti "Sputnik V" saugumą
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga