Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19

Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną

(atnaujinta 19:58 2021.04.15)
Balandžio 3 dieną Fernandezui nustatytas koronavirusas. Tą pačią dieną gydytojai prezidento sveikatą įvertino kaip stabilią

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Argentinos prezidentas Albertas Fernandezas, užsikrėtęs koronavirusu, teigė, kad lengvai persirgo dėl Rusijos vakcinos "Sputnik V". Apie tai pranešė RIA Novosti.

"Man pavyko lengvai persirgti (ligą) dėl gautos vakcinos", — sakė jis, kreipdamasis į piliečius.

Balandžio 3 dieną Fernandezui nustatytas koronavirusas. Tą pačią dieną gydytojai prezidento sveikatą įvertino kaip stabilią. Anksčiau prezidentas buvo paskiepytas rusiška vakcina.

Valstybės vadovo medikai trečiadienį pranešė, kad Fernandezas grįš prie įprasto darbo nuo balandžio 15 dienos.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos nuo COVID-19 — tai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau buvo patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, o "CoviVac" kol kas patvirtinta naudoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms vis dar vykdomi.

Visos trys vakcinos apima dviejų preparatų komponentų įvedimą. Taigi, antroji "Sputnik V" dozė turi būti suleista po trijų savaičių, dar viena "EpiVacCorona" vakcinacija gali būti atliekama po dviejų ar trijų savaičių, o antroji "CoviVac" injekcija suleidžiama po dviejų savaičių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Sputnik V, vakcina, Rusija, koronavirusas, Argentina
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1945)
Dar šia tema
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"
 Sputnik V, archyvinė nuotrauka

"Bild": derybos dėl "Sputnik V" vakcinos tiekimo Vokietijai yra aklavietėje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Rusija negalės tiekti savo "Sputnik V" vakcinos Vokietijai 2021 metų birželio – liepos mėnesiais, o po šio laikotarpio jos poreikis išnyks dėl to, kad išsiplės kitų vakcinų tiekimas

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusija negalės pristatyti vakcinos "Sputnik V" iki rugpjūčio mėnesio dėl vėluojančios gamybos ir susitarimo su Indija, derybos dėl tiekimo pateko į aklavietę, praneša leidinys "Bild" su nuoroda į darbo grupę prie Vokietijos ekonomikos ministerijos.

Pasak laikraščio šaltinio, derybos yra "tikrai mirusios", nes po vasaros planuojama, kad Vokietija gaus pakankamai kitų koronaviruso vakcinų iš kitų gamintojų.

Europos vaistų agentūra (EVA) taip pat dar neatliko rusiško vaisto sertifikavimo, ES reikalavimai pasirodė "didesni, nei tikėtasi Maskvoje", rašo bulvarinis leidinys.

Anksčiau kelios Vokietijos federalinės žemės paskelbė ketinančios vienašališkai įsigyti "Sputnik V: vakciną, o Bavarijoje valdžia pasirašė ketinimų susitarimą.

Rusijos "Sputnik V" vakcina nuo koronaviruso jau patvirtinta 64 šalyse, kuriose iš viso gyvena daugiau kaip 3,2 milijardo žmonių. "Sputnik V" užima antrą vietą pasaulyje pagal vyriausybės reguliavimo institucijų gautų patvirtinimų skaičių. Remiantis 3,8 milijono paskiepytų rusų duomenų analize, vakcinos veiksmingumas yra 97,6%, o tai yra daugiau nei anksčiau medicinos žurnalo "The Lancet" (91,6%) nurodyti dyžuomenys, anksčiau pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) ir Gamalėjaus tyrimų centras.

Tegai:
COVID-19, Sputnik V, vakcinacija, vakcina, Rusija, Vokietija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Pasauliniame vakcinų kongrese išrinkta geriausia vakcina nuo COVID-19
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Bundestago deputatas atvyko į Maskvą pasiskiepyti "Sputnik V"

(atnaujinta 18:52 2021.05.09)
Bundestago narys mano, kad "Sputnik V" neįleidimas į Vokietiją yra susijęs su politinėmis priežastimis, siekiant pakenkti abiejų šalių santykiams

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Kairiųjų partijos Bundestago deputatas Dieteris Damas atvyko į Maskvą skiepytis "Sputnik V".

Jis pats apie tai pasakojo žurnalistams. Damas pabrėžė, kad jis nebijo būti paskiepytas rusiška vakcina. Jo nuomone, "Sputnik V" nepriėmimas į Vokietiją yra susijęs su politinėmis priežastimis.

"Tai yra bandymas pasinaudoti kiekviena proga sugadinti Rusijos ir Vokietijos santykius. Mūsų vyriausybė, deja, netgi pasirengusi paaukoti vokiečių gyvybes politiniais tikslais", — cituoja deputatą RIA Novosti.

"Sputnik V" pasirinkimą jis paaiškino tuo, kad tai buvo "labiau klasikinė vektorinė vakcina".

"Dirbau medicinoje ir psichologijoje, žinau, kad klasikinės vektorinės vakcinos yra naudingesnės mūsų imuninei sistemai nei šiuolaikinės. Šia prasme "Sputnik" yra geresnė nei "AstraZeneca", — sakė jis.

Be to, jis pavadino "Sputnik V" saugesniu šalutinių poveikių atžvilgiu.

"Tai visada yra galimybė, jei esate paskiepytas. Užduotis yra sumažinti to tikimybę, ir šia prasme man atrodo, kad "Sputnik" yra saugesnis variantas", — pabrėžė Damas.

Klinikiniai vakcinos Sputnik Light tyrimai, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба НИИ эпидемиологии и микробиологии им. Н.Ф. Гамалеи

"Sputnik V" vakciną, pirmąją pasaulyje registruotą preparatą koronaviruso profilaktikai, sukūrė Gamalėjaus Nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, remiamas Rusijos tiesioginių investicijų fondo. Jis sukurtas gerai ištirtoje žmogaus adenoviruso vektoriaus platformoje. Remiantis 3,8 milijono paskiepytų rusų duomenų analize, kūrėjai jo efektyvumą vertina 97,6 proc.

Šiai dienai "Sputnik V" jau patvirtino 64 šalys, kuriose gyvena daugiau kaip 3,2 milijardo žmonių.

Tegai:
Sputnik V, vakcinacija, vakcina, Rusija, Vokietija
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus